Vilniaus santuokų rūmuose buvo įregistruota deimantinė vilniečių Vytauto ir Onos Ažušilių santuoka, o Šv. Rapolo bažnyčioje pora atnaujino santuokos įžadus.

Vilniečiams Vytautui Ažušiliui ir jo žmonai Onai gyvenimas nepašykštėjo išbandymų. Juos atlaikiusi pora – iki šiol kartu.

Pleveno geras jaudulys

Rašytojas V.Ažušilis sako, kad 60 bendro gyvenimo metų pralėkė kaip viena diena. Ona – realybės šou antrosios vietos laimėtoja – padėtį bando sušvelninti: „Kaip šešios dienos.“

Deimantinių vestuvių išvakarėse „Vilniaus dienos“ žurnalistai apsilankė puikiame ir erdviame Ažušilių name netoli miesto centro. Kai čia suvažiuoja vaikai, anūkai ir proanūkiai, nuo šurmulio kilnojasi stogas.

Jaunystėje Vytautas svajojo rašyti, Ona – piešti. Tačiau gyvenimas taip susiklostė, kad abu tapo ekonomistais.

Prieš vestuves 83 metų Vytautą ir keliais metais jaunesnę Oną slėgė daugybė rūpesčių: kaip viskas bus, ar visi bus patenkinti? O kur dar drabužiai, grožio salonas? O.Ažušilienė nenorėjo atrodyti prasčiau kaip realybės šou Taujėnų dvare, todėl šventei įsigijo dvi sukneles: alyvinę ceremonijoms, šviesiai mėlyną – pokyliui.

Abi dukterys ir anūkai ramino: „Be panikos. Viskas bus gerai.“ Jie norėjo, kad būtų surengta ši šventė, tėvams bei seneliams nepašykštėjo staigmenų. Deimantinių vestuvių puota įvyko „Stiklių“ restorane.

Nuopelnus priskiria žmonai

Į deimantinę santuoką Ažušilius atvedė meilė. Anot Onos, jeigu žmonės myli vienas kitą, tai ir gyvena kartu. Tai turi įtakos ir sveikatai, ir nuotaikai. Vytautas žmoną papildė, kad, be meilės, reikia dar ir pasitikėjimo, sutarimo, pagarbos – kad gyvenimą galėtum kalti ranka rankon, o sunkią valandą atsiremti vienas į kitą. O remtis vienam į kitą jiems reikėjo daugybę kartų – dėl „blogų“ biografijų sutuoktiniai dažnai būdavo atleidžiami iš darbo.

„Nepriėmė nei manęs į aukštąją mokyklą dėl biografijos, nei Onutės, numatytos ištremti, tačiau pabėgusios nuo tremties. O ji norėjo stoti į Dailės institutą“, – pasakojo Vytautas.

Juodu susitiko ir susipažino tuomet veikusiame Visasąjunginiame neakivaizdiniame finansų institute. Abu įstojo į šio instituto Vilniaus filialą. Tačiau draugystė prasidėjo ne iš karto.

Prisiminus, kaip sausio 5-ąją, po jo vardadienio vakaro, autobusų stotelėje pirmą kartą pasibučiavo su būsimąja žmona, V.Ažušiliui net ašara ištryško. Tą šaltą žiemos vakarą prasidėjusiai meilės istorijai, vėliau sutvirtintai santuoka, teko atlaikyti nemažai išbandymų.

Apie tokį namą, kokiame gyvena dabar, Ažušiliai galėjo tik pasvajoti. Jaunai šeimai daug ko trūko, tačiau, Onos nuomone, materialiniai nepritekliai šeimą tik dar labiau suburia.

„Sunkiausia buvo, kad mus stumdė iš darbo į darbą. Oi, kiek kartų dėl tos biografijos ji buvo atleista, – padejavo Vytautas. – Ir mane gainiojo iš vieno darbo į kitą.“

V.Ažušilis susiorientavo, kad tiems gainiojimams galima atsispirti mokslu. Vyras apsigynė buhalterinės apskaitos kandidato disertaciją. Vėliau įgijo finansų srities habilituoto daktaro laipsnį, gavo profesoriaus vardą.

„Visa tai – Onutės dėka. Ji atsidavusiai augino vaikus, buities rūpesčius prisiėmė ant savo pečių, o aš dirbdavau prie disertacijų, – pasakojo V.Ažušilis. – Bene nuo 1973 m. pradėjau dirbti Liaudies ūkio specialistų tobulinimosi institute. Buvau Apskaitos ir finansų katedros vedėjas 17 metų. Tačiau tai – didesnis Onutės nuopelnas nei mano.“

„Oi ne, – užprotestavo O.Ažušilienė. – Reikėjo ir gabumų, ir talento, ir užsispyrimo. Atsimenu, studijų laikais aukštosios matematikos egzamino mūsų kurso studentės nėjo laikyti – bijojo. O jis nuėjo. Ir išlaikė. Jau pirmaisiais mokslo metais pastebėjau, kad Vytautas – ne tik gražus, bet ir gabus.“

Finansininkas nuo 15 metų

Ažušiliai užaugino dvi dukteris – Snaigę ir Ramunę. Pagal išsilavinimą jos, kaip ir tėvai, – ekonomistės. Snaigė susilaukė dvynių Vytauto ir Aurimo, o Ramunė – Eigirdo.

„Mūsų vaikai – vien dukterys, o anūkai – vien berniukai, – pokštavo Ažušiliai. – Tačiau proanūkių yra ir berniukų, ir mergaičių.“

Sąjūdžio laikais V.Ažušilis įkūrė savarankišką mokslo ir mokymo centrą buhalterių darbui tobulinti. Tai buvo starto aikštelė į privačiojo verslo vandenis. Vėliau tą verslą perėmė vaikai ir anūkai.

„O aš Eigirdą išmokiau dirbti kompiuteriu finansininko darbą, – papildė Ona. – Vytauto įmonėje kompiuterizavau buhalterinę apskaitą, o per vasaros atostogas priimdavome dirbti Eigirdą. Jo motina Ramunė tada studijavo Prahoje, Eigirdui galėjo būti apie 15 metų. Man buvo baisu, kad jis atsidurs gatvėje su paauglių kompanija. Kompiuteris jam labai patiko. Už tas pamokas Eigirdas man labai dėkingas.“

Eigirdas sukūrė šeimą su este ir gyvena Taline. Dirba bene dešimtyje verslo sričių. Jo vaikai – Ažušilių proanūkiai – kalba estiškai, lietuviškai ir rusiškai.

Prasidėjo antrasis kvėpavimas

O.Ažušilienė sakė, kad didžiausias jos pomėgis – šeima. Jai atiduota visa jaunystė, diplomai.

Iš tikrųjų užauginus dukteris, susilaukus anūkų, įsikrausčius gyventi į puikų namą, moteriai prasidėjo tarsi antrasis kvėpavimas. Ji susirado daugybę pomėgių: ketverius metus lankė Lotynų Amerikos linijinius šokius, jogą. Dalyvavo TV3 televizijos projekte „Šauniausios damos rinkimai. Lietuvos perlai“. Septynerius metus lanko tai či treniruotes.

Pastaruoju metu kiekvieną rytą garbaus amžiaus moteris skuba į tai či treniruotes prie Baltojo tilto. Kelionė iš namų pėsčiomis trunka 25 minutes. Rugsėjo 9-ąją „Siemens“ arenoje grupė pademonstruos savo numerius.

„Tai či – tai Rytų kovos menų pagrindu pritaikyta sveikatingumo mankšta, kuri leidžia pamiršti kelią į polikliniką. Vasarą mūsų mokytojas grįžo iš Kinijos, dirbame pagal naują programą. Tokia muzika, tokie sukinukai, tiesiog šokio elementai!“ – tai či žavėjosi energija spinduliuojanti O.Ažušilienė.

Moteris keliasi dar prieš saulėtekį. Anot jos, nuostabu keltis prieš saulėtekį, dėl to gyvenimas ilgėja. Pusę septynių ryto grupė jau pradeda mankštą. Vienuoliktą moteris grįžta namo visa šlapia. Kol išsimaudo, persirengia, ant stalo jau garuoja cukinijų blyneliai, kuriuos iškepa Vytautas.

V.Ažušilis šypsojosi: „Rytą nuskinu cukiniją ir kepu blynelius. Onutė grįžta iš tai či, o keptuvėje jau čirška blyneliai.“

„Eiti miegoti būtinai reikia 22 val. O jeigu yra laiko, galima nusnūsti pogulio – tai grožio miegas, – moteriškas paslaptis atskleidė O.Ažušilienė. – Visą gyvenimą dariau tik gerus darbus, niekam nieko nepavydėjau. Manau, kad geri darbai sugrįžta.“

Kol Ona pasakojo apie savo pomėgius, Vytautas švelniai šypsojosi, su meile žvelgdamas į deimantinę savo nuotaką.

Save išbandė realybės šou

Realybės šou „Lietuvos perlai. Šauniausios damos rinkimai“ – atskiras garbaus amžiaus sulaukusios aristokratiškos išvaizdos O.Ažušilienės gyvenimo puslapis. Iš 500 anketas užpildžiusių kandidačių šou rengėjai atrinko 10 dalyvių. Viskas vyko netoli Ukmergės esančiame Taujėnų dvare.

Tačiau įsitraukusiai į realybės šou moteriai teko atsisakyti linijinių šokių. Tai či, šokiai ir dvaras – per didelis krūvis.

„Kai išvažiavau į dvarą, ten buvau pusmetį – nuo rugpjūčio beveik iki Naujųjų metų. Būdavo, gyvenam dvare, tada trumpam grįžtam namo. Paskui vėl kraunamės lagaminus ir vėl važiuojame į dvarą. Per tą pusmetį pamačiau tiek, kiek savo gyvenime nepatyriau. Buvo labai įdomu“, – džiaugėsi O.Ažušilienė.

Dalyvauti realybės šou žmoną paskatino vyras, pamatęs per televizorių reklamą. Iš pradžių Ona pamanė, kad neverta. Tačiau po kelių dienų, pati išvydusi televizoriaus ekrane bėgančią reklamos eilutę, sumąstė: „O kodėl nepabandyt, kodėl neužpildyt tos anketos?“ Duktė išspausdino iš interneto anketą, motina ją užpildė, įdėjo fotografijų ir išsiuntė nurodytu adresu.

Ir vieną dieną į Ažušilių namų duris pasibeldė realybės šou kūrybinė grupė. Ona buvo nufilmuota ir šokių aikštelėje, ir tai či treniruotėse. Tačiau kad ir ko kūrybinės grupės klausdavo, ši tylėdavo it vandens į burną prisipylusi. O kai režisieriaus paklausdavo, ar daug damų jau turi atrinkę, šis atsakydavo: „Turiu tik vieną vienintelę.“

Gyvenimas Taujėnų dvare pažėrė daug staigmenų, džiaugsmo, „adatėlių“ ir konfliktėlių. O.Ažušilienė iškopė į finalą – jai atiteko antroji vieta. O Vytautas tarsi pokštavo, kad viskas iš anksto buvo numatyta: „Turiu pagrindo taip manyti. Mano ir dukrų skambučiai buvo užblokuoti. Pirmadienį, kai Onutė jau buvo namie, jos telefonas prapliupo: “Dama dėkoja už balsą.„ Iš viso – 40 skambučių. Vadinasi, šeštadienį, per finalą, ji negavo tų balsų.“

Tarp romanų ir uogienių

O kuo užsiima laisvalaikiu santūrusis ekonomistas V.Ažušilis? Pastaruosius 20 metų pagrindinis Vytauto pomėgis – rašymas. Kartą gulėdamas ligoninėje jis skaitė romaną po romano. Ypač patiko fantastikos ir nuotykių romanai. Tada ir toptelėjo mintis: „Bet juk ir aš tokį galėčiau parašyti.“ Ir per tris mėnesius ligoninėje Vytautas į storą sąsiuvinį „sumetė“ fantastinį romaną „Roneta“.

„Ten surašiau tarsi turinį, apmatus. Grįžus namo, dar reikėjo daug dirbti“, – patikslino.

„Ronetą“ V.Ažušilis išleido savo lėšomis prieš daugiau nei du dešimtmečius. Romanas buvo toks populiarus ir greitai dingo iš knygynų, kad jo leidimą teko pakartoti dar du kartus. Gerokai vėliau V.Ažušilis sužinojo, kad Ronetos vardu šeima iš Kuršėnų pavadino savo dukterį. Vienoje Knygų mugėje tėvai ją, jau merginą, pristatė autoriui.

Galutinai atsisakęs privačiojo verslo, V.Ažušilis pasinėrė į kūrybą.

„Pradėjau rašyti romaną “Auksinis Sakalas„ – išguldžiau savo gimtojo kaimo istoriją į keturis tomus, – pasakojo Vytautas. – Iš viso išleidau 25 knygas.“

V.Ažušilis sukūrė dar vieną fantastinį romaną – „Dubleriai“. Jo plunksnai priklauso ir romanai trileriai „Moša“ bei „Tina“.

Vyras tiek įsitraukė į rašymą, kad nebeliko laiko kitiems pomėgiams. Žmona net buvo nepatenkinta, kad per mažai dėmesio skiria jai. Ir vyras nutarė „pasitaisyti“. Naujausiame kūrinyje – gyvenimo romane „Perlų dama“ – jis išdėstė netrumpą žmonos gyvenimo kelią.

Kiti pomėgiai jį susirado patys. Kai šią vasarą Ona ilsėjosi prie Baltijos jūros (dėl sveikatos problemų vyras negali keliauti), Vytautui teko imtis šeimininkystės. Vienintelis abrikoso medis jų sode tiek vaisių užderėjo, kad jis tik už galvos susiėmė. O kai abrikosai pradėjo kristi ant žemės, Vytautas pasiraitojo rankoves ir puolė virti uogienę. Grįžusi iš pajūrio, žmona rado 60 stiklainių abrikosų uogienės.