Šį vieno veiksmo spektaklį iš Williamo Shakespeare’o pjesės "Audra” ir kitų klasiko kūrinių nulipdė režisierius Oskaras Koršunovas.

Anot O.Koršunovo, pjesę “Audra” galima labai įvairiai interpretuoti. Dažniausiai ji statoma kaip pasaka suaugusiems, fejerija, netgi buvo pasirodžiusi kaip opera. „Bet man yra įdomi Jano Kotto interpretacija, kuris įžiūri „Audroje“ socialinę dramą apie nesibaigiančią ir absurdišką kovą dėl valdžios. Įsigilinę pamatome valdžios ir žmogaus dramą. Ši drama nesibaigianti“, – sako režisierius.

Į negyvenamą salą žmonės būdavo tremiami įvairiais laikais. Valdžiai „nepatogiems“ žmonėms tokios salos kurtos visur, tačiau būtent Sovietų Sąjungoje plytėjo negyvenami salynai, kuriuose būdavo įkurdinami iškiliausi kūrėjai. Ir kiekviena negyvenama sala būdavo pilna gyvenimo, nes tose tremties zonose buvo disidentiškai bandoma išsaugoti savo dvasinį gyvenimą.

Kaip ir Prosperui negyvenamoje saloje ypatingą reikšmę turėjo knygos, taip ir sovietiniame gyvenime knygos suteikdavo galimybę išlikti dvasinėje rezistencijoje.

„Labiausiai mane šioje pjesėje domina Miranda. Dažniausiai ji traktuojama kaip naivi princesė, tačiau Miranda sukurta Prospero, ji yra Prospero siela, – kodėl į veiksmo avansceną išveda Mirandą, aiškina O.Koršunovas. – Juk galiausiai, negyvenamų salų tremtyse kūrėjai vis dėlto užaugindavo savo mirandas.“

Kas: Vilniaus mažojo teatro spektaklis „Miranda“.

Kur: „Girstučio“ kultūros rūmuose.

Kada: balandžio 10 d.