Koks Kaunas buvo XIX a. viduryje, prieš pusantro šimtmečio? Nuo šiol to spėlioti nebereikės, nes būtent tuomečio Kauno trupinėlius galima išvysti neseniai publikuotoje Dainiaus Junevičiaus knygoje „Antalis Rohrbachas 1861 m. Fotografijos“.

Pagrindiniai knygos veikėjai, kuriems reikia dėkoti už šį langą į praeitį – geležinkelis ir fotografija. Na, galbūt dar ir karas, nes ši istorija prasidėjo būtent juo.

Po katastrofiškai nesėkmingo Rusijos imperijai Krymo karo, caras Aleksandras II suprato, kad ateities konfliktuose jo šaliai gyvybiškai svarbūs bus geležinkeliai. Dėl to buvo nuspręsta plėsti geležinkelių tinklą, kuris ėjo ir per Kauno miestą. 1861 m. buvo statomas traukinių tinklas per Nemuną ir Kauno geležinkelio tunelis. Darbus vykdžiusi prancūzų kompanija norėjo įsiamžinti istorijoje ir parodyti savo kompetenciją bei sugebėjimus tiesti bėgius būsimiems klientams. Todėl užfiksuoti statybas nuotraukose pakvietė vengrų fotografą Antalį Rohrbachą.

Kauno grožio sužavėtas menininkas neapsiribojo geležinkelio tiesimo darbais – į jo objektyvą pakliuvo ir miesto vaizdai. Taip buvo padarytos pirmosios Kauno fotografijos, šiandien tapusios langu į seniai užmirštą praeitį – XIX a. Kauną. 

„Tai yra unikaliausios ir seniausios miesto peizažo nuotraukos, darytos tuo metu, kai Lietuvoje dar net nebuvo paplitusi portretinės fotografijos ateljė“, – pasakoja knygos autorius, šiam kūriniui skyręs dešimtį savo gyvenimo metų.

Viršelio fotografijoje skaitytojas išvys Kauno miesto etalonu tapusį vaizdą – nuotraukoje užfiksuota Senamiesčio panorama nuo Aleksoto kalno, neatsiejama kaunietiško tapatumo dalis. Tik šį kartą ji mus sutiks iš carinės Rusijos laikotarpio. Šis ir kiti reginiai, tai atspindžiai Lietuvos, kurią matė 1883–1884 metų sukilėliai. Šiandien mes galime išvysti savo krašto istoriją jų akimis ir pajusti tas erdves, kuriose subrendo ir formavosi asmenybės, išdrįsusios mesti iššūkį caro hegemonijai, ją remiančiai kariuomenei ir kovoti už savo laisvę.

„Todėl ši knyga gali būti puikus indėlis tolesniems istorikams tirti Kauną“, – teigė knygos pristatyme dalyvavęs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas, prof. dr. Jonas Vaičenonis.

Su šia nuomone nesutikti sunku – knygoje gausu informacijos ne tik apie fotografijos technikos istoriją, bet ir apie Kauno miesto architektūrą, plėtrą, lėtą transformaciją iš provincialaus kaimo į transporto ir tuometės gubernijos centrą. Besidomintieji savo miesto praeitimi šiame leidinyje ras ir pikantiškų detalių.

Pavyzdžiui, kalbama, kad dalis Kauno geležinkelio tiltui gabentų medžiagų nuskendo Baltijos jūroje, taip užmindamos dar vieną mįslę. Kas žino, galbūt ateities kartos vieną dieną sugebės ją įminti ir Kauno istorija bus praturtinta dar labiau. O kol kas mes galime pasidžiaugti šiuo, kad ir nedideliu, bet vis dėlto langu į mūsų krašto praeitį.