Kodėl seksualizavome kūną?

"Mišinukais kūdikius maitinančioms mamytėms savo fotografijomis nesakau, kad privaloma žindyti, – aiškina 26 metų Hinsdeilio miestelyje gyvenanti Iveta, pasivadinusi slapyvardžiu Ivette Ivens. – Visi turime teisę rinktis. Ir tiems, kurie tikina, kad žindyti kūdikį viešoje vietoje – šlykštu, noriu parodyt, tai natūralu, gražu ir dieviška."

Mažiausiai bent tūkstantį viešai žindančių moterų įamžinusi Iveta įsitikinusi, kad moters kūnas, krūtys šiais laikais pernelyg seksualizuotos.

"Kodėl nesipiktinama, kai viešose vietose švyti apatinio trikotažo, pavyzdžiui, "Victoria's Secret" reklamos, kur moterų krūtys pateikiamos daug atviriau? Kodėl nereaguojame į pusnuogius modelius ant podiumo, nuogybes televizijose ar kine? – retoriškai klausė Ivette Ivens. – O kodėl žindanti moteris – nepadoru? Kodėl seksualizuojamas, gėdinamas šis natūralus ir nuostabus procesas?"

Buvusiai kaunietei, perteikiančiai motinystės ir žindančios moters grožį, nesvarbu, ar ta moteris liekna, ar putni, baltaodė ar juodaodė, krikščionė ar musulmonė.

"Ji nuostabi, dieviška, todėl savo pirmąjį albumą ir pavadinau "Žindančios deivės". Juolab motinystė – mano širdies dalis", – šypsosi dviejų vaikų – penkerių Kevino ir pustrečių Dilano mama.

Sustojo pasaulis

Ivetai atrodo, kad su fotografija ji gyveno nuo vaikystės, nes jos mama – žurnalistė ir fotografė, o aplink I.Ivens visada pulsavo kūryba.

Trylikos metų pradėjusi retušuoti, ji naktimis sėdėjo prie nuotraukų redagavimo programos, nors tėvai ragino užsiimti matematika.

"Fotografiją iš naujo vėl atradau JAV", – šyptelėjo Ivette Ivens.

Už Atlanto prieš šešerius metus ji išvyko iš meilės. Su ten jau kelerius metus gyvenusiu lietuviu Tadu susipažino internetu. Intensyviai bendravo tris mėnesius per skaipą. "Atskridau per Kalėdas, po dviejų savaičių jis man pasipiršo, o gegužę jau ištekėjau", – juokiasi laiminga moteris.

Tapus mama, jai sustojo ir prie vaikelio kojų nusileido visas pasaulis.

"Tai buvo nauja prasmė, švytėjau. Viskas buvo gražu, miela, net ir kai kūdikis atpildavo man ant marškinių, – pasakojo Ivette Ivens. – Netrukus vyras padovanojo fotoaparatą, nes mobiliojo telefono atmintyje greitai nelikdavo nuotraukoms vietos."

Netrukus jos fotografijas su kūdikiu, kuriomis dalijosi socialiniame tinkle, pastebėjo draugai ir pradėjo prašyti įamžinti.

Pastebėjęs jos nuotraukų populiarumą, verslininko gyslelę turintis Tadas žmonai netrukus pasiūlė įkurt savo bendrovę ir hobį paversti verslu.

Ne – J. Albos užsakymui

Karuselė įsisuko, kai gimė antras kūdikis ir jos krūtis žindančių vaikų retušuotą nuotrauką moteris įkėlė į socialinį tinklalapį.

Šlykštu, gėda, kaip tu galėjai?! Tokia buvo didžioji dalis komentarų.

"Nuotraukoje nebuvo matyti net spenelių, krūtys moterų iškirptėse neretai matosi labiau, – prisiminė tą dieną Iveta. – Tačiau ta kritika manyje ir įžiebė liepsną – kodėl žmonės žvelgia į tai, kas gražu, natūralu, neigiamai? Kodėl visuomenė seksualizavo moters kūną, krūtis ir gėdijasi natūralumo, žindymo, motiniškumo? Kodėl karai, krauju pasruvę, žūstantys žmonės mums tapo įprasta, o žindančios moterys turi slėptis?"

Iveta stebisi, kodėl žindančios apkūnios moters nuotrauką iškritikavo ir stilistė Agnė Jagelavičiūtė.

"Kažkam juk graži liekna, kažkam – putni moteris, o žindančios moterys visos gražios, – Agnės nesuprato I.Ivens. – Gal ji jaučia nuoskaudą, gal ji nebuvo ta, kurią ilgai žindė, o gal ji nežindė savo vaiko?"

Sužinojusi, kad žindančių motinų viešoje vietoje JAV beveik niekas nefotografuoja, ji paniro kūrybą: nuotraukos keitė viena kita, pikti komentarai tirpo kaip pavasario sniegas, o socialiniame tinklalapyje "Facebook" jos puslapį "Ivette Ivens" pamėgo jau beveik 160 tūkst. žmonių.

Išvaizdžios lietuvės nuotraukos sužavėjo net ir gražuolę Holivudo aktorę Jessica Albą, kuri jomis pasidalijo savo socialiniame tinklalapyje.

Vienas iš nufotografuotų kūdikių vilkėjo Jessicos Albos kompanijos "The Hones Company" sauskelnėmis. Maža to, J.Albos atstovas susisiekė su lietuve ir pasiūlė nufotografuoti daugiau tos bendrovės produkcijos.

"Atsisakiau. Daiktai manęs nedomina, – neslėpė lietuvė. – Bet, jei prireiktų mano paslaugų, mielai pasiūliau įamžinti Jessicos šeimą."

12 žindyvių Čikagos centre

Iššūkį puritoniškai visuomenei metusi Iveta nufotografavo jau mažiausiai 1 000 žindančių motinų.

Laikydamasi savo nuostatos, daugumą jų – viešoje vietoje: parkuose, miškuose, prie namų, gatvėse, vandenyje prie krioklių, džiunglėse Havajuose, net ant dangoraižio stogo.

Viena įspūdingiausių fotosesijų vyko trečio didžiausio JAV miesto, Čikagos, centre, gatvės viduryje, kai aplink zujo žmonės ir mašinos.

"Tuomet automobiliams švietė raudonas šviesoforo signalas, praeiviams – žalias, – šypsojosi Iveta, prisimindama perėja žengusių ir įamžintų dvylika žindančių moterų. – Žmonės apstulbo, filmavo, fotografavo mobiliaisiais, šypsojosi ir aukštyn kėlė nykščius. Pabandykite mus sustabdyti – mes žengiame per žalią šviesą!"

Kuriozas įvyko fotografuojant apleistame name: Tado bendrovė bendradarbiauja su bankų atstovais, konfiskuojančiais namus. Viename žalumoje paskendusiame, seniai negyvenamame name Ivetai fotografuojant žindyvę, atvažiavo du policijos automobiliai – kaimynas iškvietė pareigūnus, išvydęs, jo teigimu, viešai apsinuoginusią moterį.

"Policininkai buvo sutrikę, nes gerai nežinojo įstatymų, – šyptelėjo Ivette Ivens, išstudijavusi ir žinanti, kad žindyti kūdikį viešoje vietoje galima visose JAV valstijose. – Jie manė, kad jei nematyti spenelio, tuomet žindyti galima. Paaiškinau, kad žindymas nėra nusikaltimas ir moteris maitinti vaiką krūtimi gali būdama ir pusnuogė."

Įsikalbėjusi su pareigūnais Ivette Ivens parodė savo darbus, vienas policininkas pasigyrė, kad neseniai jo žmona pagimdė dvynukus. Ši moteris labai greitai susisiekė su lietuve ir tapo jos kliente.

Viešumoje įamžino ir musulmonę

Kokios moterys išdrįsta fotografuotis viešai? Dauguma – 30–40 metų amžiaus: amerikietės dabar dažnai gimdo ne anksčiau nei sulaukusios trisdešimties. Buvo žindančių vieną, du, o viena moteris turėjo net penkis žindomus kūdikius.

Jos – įvairių tautybių, skirtingos odos spalvos. Tiesa, Ivette Ivens pastebėjo, kad europietės – puritoniškesnės, kur kas drąsesnės – amerikietės, havajietės ir tatuiruotos, auskaruotos bei laisve dvelkiančios kažką labai savito turinčios moterys.

Ivetai viena brangesnių nuotraukų ta, kurioje jai išdrįso pozuoti musulmonė. "Ją įamžinau parke, jos religija neleidžia apnuoginti kūno – tik veidą, rankas, todėl čadra vilkėjusi moteris krūtinę pridengė skara, tačiau laiminga žindė savo kūdikį, – šypsojosi I.Ivens. – Dar viena klientė norėjo fotografuotis, nes jos kūdikis, kaip sakė, neatsiplėšia nuo krūties visą dieną. Tačiau, kai reikėjo fotografuotis, jis lyg tyčia nenorėjo žįsti. Ir taip – kelis kartus."

Vyresnėlį žindė iki penkerių

Ivette Ivens pastebėjo, kad dažniau ir ilgiau kūdikius žindo vidutinio ar žemesnio socialinio sluoksnio mamos, nors pastaruoju metu ši mada įsigali ir tarp turtingų moterų, kurios pradėjo dalytis žindymo akimirkų asmenukėmis.

Žindančias moterys fotografuojanti Iveta neretai tokiomis nuotraukomis pasidalija ir savo socialiniame tinklalapyje, ji nesislapsto ir nesidrovi, kai ateina laikas maitinti sūnus viešoje vietoje.

"Taip nekart buvo ir Čikagoje, ir miestelyje, kur gyvenu, ir Havajuose, kur turime namą, ir gimtajame Kaune – Laisvės alėjoje", – pasakojo moteris, niekur neišgirdusi įžeidimų.

Ar savo pirmojo albumo "Žindančios deivės" (ang. Breastfeeding Goddesses) tiražą pakartojusi ir antrąjį fotoalbumą jau kurianti Iveta ilgai žindė savo vaikelius?

Keviną – iki penkerių, dar iki šių metų lapkričio, pustrečių metų Dilaną – ir dabar.

"Kevinas krūtį žindo trejus metus, padarė pertrauką ir po to – vėl tęsė. Tai truko, kol jam sukako penkeri. Šį lapkritį pažadėjo, kad jau viskas, o pustrečių metų Dilanas žinda ir dabar, – nesidrovėdama atviravo Ivette Ivens. – Mes skubame, dirbame, lekiame, kartais sunkiai galą suduriame su galu, bet vaiko žindymas – kažkas dieviško. Mes susiliejame su savo kūdikiais, sustojame ir  pamirštame viską aplink."