Vyriausybė trečiadienį patvirtino neigiamą išvadą Seime svarstomoms pataisoms, kuriomis siūloma partijoms ir religinėms bendruomenėms netaikyti baudžiamosios atsakomybės.

Pasak Teisingumo ministro Juozo Bernatonio, šis Seimo narių teikiamas pasiūlymas - „daugiau politinis“.

„Nereikėtų Baudžiamojo kodekso pagal kažkokius atskirus atvejus tvarkyti, kadangi, jeigu būtų priimtos šios pataisos, mes prarastume mechanizmą, kaip likviduoti partijas, kurios užsiima antivalstybine veikla arba pažeidžia humanizmo principus, taip pat negalėtume imtis priemonių prieš religines bendruomenes, kurios virsta, sakykime, sektomis, pažeidžia žmogaus teises. Ta galimybė Baudžiamajame kodekse, mūsų supratimu, turėtų būti, kitas dalykas - taikymo klausimai“, - Vyriausybės posėdyje sakė ministras.

Teisingumo ministerijos parengtoje išvadoje, kuriai pritarė Ministrų kabinetas, be kita ko, sakoma, kad priėmus pataisas „iškiltų grėsmė dėl prisiimtų tarptautinių įsipareigojimų, kurių Lietuva privalo laikytis, vykdymo“.

Baudžiamojo kodekso pataisas įregistravo dėl „juodosios buhalterijos“ teisiamos Darbo partijos frakcijos atstovai Zita Žvikienė bei Valdas Skarbalius, taip pat socialdemokratai Albinas Mitrulevičius, Mindaugas Bastys, „tvarkietis“ Petras Gražulis, Lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius. Seimas joms yra pritaręs po pateikimo.

Baudžiamojo kodekso pataisos numato išimtis taikant baudžiamąją atsakomybę partijoms ir religinėms bendruomenėms kaip juridiniams asmenims.

Siūloma kodekso straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę juridiniams asmenims, papildyti punktu, kad „pagal šį kodeksą neatsako valstybė, savivaldybė, valstybės ir savivaldybės institucija ir įstaiga, politinė partija, religinė bendruomenė ir bendrija bei tarptautinė viešoji organizacija“. Šiuo metu religinių bendruomenių ir partijų šiame sąraše nėra.

Pataisas parlamentarai argumentuoja tuo, kad partijų bei religinių bendruomenių registravimo tvarka skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų, be to, skirtingai nei kitų viešųjų juridinių asmenų, politinių partijų, religinių bendruomenių ir bendrijų, jų filialų ir atstovybių steigimo, reorganizavimo, pertvarkymo ir likvidavimo dokumentus nagrinėja Teisingumo ministerija.

„Politinės partijos, religinės bendruomenės ir bendrijos išskiriamos iš kitų viešųjų juridinių asmenų dar ir dėl to, kad padeda užtikrinti konstitucines žmogaus teises - teisė į demokratiją ir tikėjimą, - tvirtina pataisų iniciatoriai. - Politinių partijų įvairovė užtikrina Lietuvos politinės sistemos demokratiškumą, jos jungia piliečius bendriems politiniams tikslams įgyvendinti, padeda formuoti ir išreikšti piliečių interesus ir politinę valią“.