Almerijos provincijoje, Ispanijoje, lietuvaitė Ina Samalionienė valdo vieną populiariausių barų apylinkėje. Moteris sako, kad kelias į sėkmę nebuvo lengvas, buvo dienų, kai moteris neturėjo net už ką nusipirkti maisto.

„Neturėdavau iš ko nuomą sumokėti, eidavau su savininkais pakalbėti, kad palauktų, kad užsidirbsim ir sumokėsim. Sunku buvo“, - 19 val. 30 min. laidoje KK2 pasakos Ispanijoje nuosavą verslą turinti lietuvė.

Ina į Ispaniją atvyko prieš šešiolika metų. Jauna moteris tikėjosi, kad saulėtas kraštas jai taps svajonių šalimi, tačiau pirmosios dienos ir metai buvo siaubingi - lietuvė nemokėjo ispanų kalbos, aplinkui nebuvo nei vieno pažįstamo, ir vos keli eurai kišenėje.

Ne kartą Ina ketino viską mesti ir bėgti į Lietuvą. Tačiau gimtojoje šalyje jos niekas nelaukė: „Nebuvo kur grįžti. Tėvai irgi sunkiai gyveno, jiems tais laikais buvo labai sunku, nenorėjau jiems būti našta. Ir galvojau, kad čia yra galimybė, čia bent jau tėvams nebūsiu našta ir sukursiu savo gyvenimą“.

Pradžioje Ina kaip ir daugelis lietuvių dirbo pomidorų plantacijose. Oro temperatūra šiltnamiuose šiltuoju sezonu siekdavo 50 – 60 laipsnių: „Pirmas darbas buvo šiltnamyje, išdirbau kelis mėnesius, tada jau galėjau išsinuomoti sau normalų būstą. Džiaugiausi, kad turėjau darbą, kad turėjau pastovų darbą“.

Tačiau Ina niekada nepamiršo savo didžiausios gyvenimo svajonės -  turėti savo barą. Svajonė  atrodė neįgyvendinama, Inos pajamos dirbant šiltnamyje buvo 600 – 700 eurų per mėnesį. Tų pinigų užteko tik pragyvenimui. Moters idėjos nepalaikė net ir artimiausi žmonės.

„Pradžioje visi buvo prieš, netikėjo, kad galiu kažką padaryti savo. Pradžioje buvo svajonė atidaryti lietuvišką barą su lietuvišku maistu“, - laidoje kalbės Ina.

Ir vieną dieną Ina nusprendė rizikuoti. Iš banko gavusi paskolą, Ina nusipirko apleistą kavinę: „Barą atradau paprasčiausiame skelbime. Visada mintyse buvo, jeigu rasiu galimybę, sakau, tikrai kažką pasidarysiu. Ir skelbimą atradau, atvažiavau ir pasiėmiau. Man patiko, kaip jis buvo įrengtas“.