Tačiau, kaip paaiškėjo, Lietuvoje nėra nė vienos institucijos, kuri savo iniciatyva privalėtų aiškintis, kas įžeidinėjimais siekia sumenkinti Lietuvą, jos žmones, istoriją ir valstybingumą ar net viešai kursto susidoroti. Vienintelė gynyba yra mūsų pačių rankose – oficialiai su pareiškimu kreiptis į policiją ir prokuratūrą.

Anksčiau Generalinėje prokuratūroje veikė Specialiųjų tyrimų skyrius, kuriame dirbantys pareigūnai tyrė nusikaltimus žmoniškumui, asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei. Prieš dvejus metus jį panaikinus, nusikaltimus valstybingumui privalo tirti visi Lietuvos policijos ir prokuratūros pareigūnai, tačiau, rodos, jie savo iniciatyva nepajudina nė piršto, kad užkirstų kelią Lietuvos ir jos žmonių menkinimui interneto komentaruose.

Maža to, policija net nepastebi, kas vyksta aplink mus gatvėje – kai gegužės 9-ąją sostinės Antakalnio kapinėse prosovietinio judėjimo „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas atsinešė plakatą su prieš Lietuvos žmones represijas vykdžiusio Josifo Stalino portretu, viešą renginį stebėję policininkai Rusijos piliečio nė nesulaikė, o tyrimo ėmėsi tik tuomet, kai DELFI paskelbė apie V. Ivanovo neteisėtus veiksmus Lietuvos teritorijoje.

Internetinę erdvę stebintys Lietuvos specialiųjų tarnybų ekspertai sako, kad prorusiškų jėgų komentatoriai Lietuvos interneto naujienų portaluose suaktyvėjo 2005-2007 m., tačiau ypač intensyvus mūsų šalies ir gyventojų menkinimas, o tiksliau sakant, dergimas pastebimas jau mažiausiai gerą pusmetį.

„Žydšaudžių tauta, turinti būti dėkinga Stalinui, kad ištrėmė bolševikus, nes kitaip su jais būtų susidoroję keršto ištroškę lietuviai“, – tokio pobūdžio komentarai internete prie įvairių su politika ar šalies vidaus gyvenimu siejamais straipsniais jau, rodos, nestebina bent retkarčiais juos perskaitančių skaitytojų.

Ekspertai pastebi, kad vos tik pasirodžius politiniam straipsniui, iš karto pasirodo ir neigiamo pobūdžio komentarai – niekinamas valstybingumas, šaipomasi iš valstybės politikos ir aukščiausių pareigūnų, net nesibaiminama prezidentės ir premjero išvadinti įvairiausiais necenzūriniais žodžiais.

„Vykdydami stebėseną susidarėme įspūdį, kaip tokie asmenys veikia – vienas asmuo gali nukreipti minios mąstymą, kai parašo, kad yra labai blogai, jam antrina kitas komentatorius, po to – trečias, ketvirtas, ir taip komentatoriai nukreipiami tam tikra prasme. Žinant minios psichologiją, patirties turintis psichologas gana lengvai gali suvaldyti minią, iš pradžių labai svarbu užduoti toną, suteikti diskusijos pradžią, o paskui, jeigu kyla karšta diskusija ir pasipila daug komentarų, išsilaikyti gale, juk dažniausia žmonės skaito paskutinius komentarus“, – sakė analitikai.

Jie neabejoja – Lietuvoje veikia didžiosios kaimynės specialiųjų tarnybų pasamdyti asmenys, specialiai rašantys komentarus internete. Neseniai jiems į rankas net pakliuvo vienos organizacijos laiškas, tiesa, rašytas Ukrainoje: asmenys buvo kviečiami įstoti į grupę komentarams internete rašyti. Laiške buvo išdėstyta, kaip jie turės ir ką rašyti, kaip tarpusavyje bendraus ir t.t.

„Tai parodo vieną iš veikimo modelių, tačiau kažkas neatsargiai pasielgė ir visa verbavimo programa išlindo į viešą erdvę“, – sakė specialistai.