Anksčiau buvo laikomasi koncepcijos, kad rusams užpuolus Baltijos šalys turėtų bandyti atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai galėtų atvykti į pagalbą. NATO viršūnių susitikimo išvakarėse patvirtintais planais siekiama, kad Aljansas iš karto būtų pasiruošęs duoti atkirtį.

„Tai yra puikus rezultatas Vilniaus viršūnių susitikimo, kad regioniniai planai yra patvirtinti, ir kartais mes jų svarbos pilnai neįvertiname“, – Žinių radijui antradienį sakė D. Matulionis.

Pasak jo, tai yra „esminis posūkis“ nuo požiūrio, vyravusio po 1990-ųjų, kai buvo manoma, jog „taikos dividendų laikotarpis atneš taiką“.

„Dabar grįžtame prie tokios tikrosios gynybos politikos, kuri remiasi priešakine gynyba, tai yra, gynyba nuo pačios pirmos minutės visomis turimomis karinėmis pajėgomis“, – kalbėjo ambasadorius prie NATO.

Jo teigimu, svarbu, jog konkretaus regiono gynybai bus dedikuotos konkrečios pajėgos, kurios turės būti šioje vietoje.

„Bus dedikuotos konkrečios pajėgos Lietuvos, šiuo atveju viso rytinio flango, gynybai. Tai aljanso pajėgos yra kitų šalių pajėgos. Aš nenorėčiau toliau eiti į detales, nes tai yra konfidenciali informacija, bet įvykus konfliktui, pajėgos turėtų būti visos pasiruošusios Lietuvos teritorijoje. Ne tik Lietuvos pajėgos, bet kitos pajėgos, skirtos būtent Lietuvos gynybai“, – sakė diplomatas.

Pagal naujos kartos planus, šalys priskirtų daugiau karių, kuriuos tiesiogiai kontroliuotų vyriausiasis NATO karinė vadovybė. Tai sumažintų riziką, jog politiniai sprendimai dėl pajėgų skyrimo imtų vėluoti.

Lietuvos gynybai planuose kertinis vaidmuo tektų Vokietijai.