„Aš manau, kad kolegos suprato, kad tai yra sisteminė bėda. Kaip ir minėjau savo kalboje, savivaldybių tarybos reglamentai nebuvo aiškiai, tvarkingai padaryti, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) turėjo teikti rekomendacijas, tyrimus daryti visose savivaldybėse apie galimą korupcinę aplinką ir kitus galimus variantus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė jis.

Už neliečiamybės naikinimą balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo trys, susilaikė devyni politikai.

Norint panaikinti parlamentaro teisinį imunitetą, už tai turėjo balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys iš 141.

Pats A. Nedzinskas buvo prašęs teisinės neliečiamybės atėmimo klausimą nagrinėti supaprastinta tvarka, nesudarant laikinosios tyrimo komisijos.

„Prieš dvi dienas sutikau, kad supaprastinta tvarka būtų sprendžiamas mano klausimas, nesudarinėjama komisija, nes klausimas ir taip visiems buvo aiškus ir suprantamas“, – aiškino jis.

Politikas teigė manantis, kad parlamentarai neleido jo patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes patys gerai supranta situaciją.

„Mūsų Seime dauguma politikų turi savivaldoje ryšių ir kitų dalykų, žino pačią sistemą iš vidaus, tai ir matyt nereikėjo to tyrimo“, – sakė jis.

„Matyt, didžioji dalis Seimo narių patikėjo, kad tai yra politizuota byla, todėl ir nusprendė neatimti teisinės neliečiamybės, o ji ir yra tam, kad Seimo narys nebūtų politiškai persekiojamas, įtakojamas, paveikiamas ir taip toliau“, – kalbėjo A. Nedzinskas.

Paklaustas, ar apie neliečiamybės naikinimą kalbėjo ir socialdemokratų frakcijos posėdyje ketvirtadienį ryte, jis tikino nesiūlęs kolegoms balsavimo metu palikti salės.

„Ne, tikrai taip nebuvo kalbama. Tiesiog paminėjo „Antanas Šampanas“, pradėjo visi juoktis ir po to ėjo prie kito klausimo“, – teigė A. Nedzinskas.

Tiesiog paminėjo „Antanas Šampanas“, pradėjo visi juoktis ir po to ėjo prie kito klausimo.

Socialdemokratas sakė besidžiaugiantis Seimo sprendimu, tačiau ketina toliau domėtis kaltinimais su advokatu.

„Žinoma, taip (džiaugiuosi – BNS). Bet vis tiek reikės pasidomėti ta byla, situacija ir jeigu iš tikrųjų ten ginčytina suma, tai pagalvoti su advokatu, kaip toliau elgtis“, – sakė jis.

„Visada norisi žmogui gyventi ramiai, bet ne visada taip būna. Tai visada norėjosi, kad nebūčiau baudžiamąja tvarka persekiojimas, nes niekada ir nebuvau“, – pridūrė A. Nedzinskas.

Kaip antradienį Seimo salėje kalbėjo generalinė prokurorė Nida Grunskienė, teisėsauga socialdemokratui įtarimus dėl turto pasisavinimo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo norėjo pareikšti, nes šis, būdamas Trakų savivaldybės tarybos nariu, galimai suklastojo aštuonis dokumentus ir pasisavino per 2 tūkst. eurų.

Politikas nuo 2020 metų gruodžio 17 dienos iki 2023 metų balandžio 14 dienos gavo 2018 eurų kompensaciją už degalus, nors turimi dokumentai rodo, kad už juos sumokėta septynių skirtingų juridinių ir fizinių asmenų kortelėmis.

Tuo metu parlamentaras tvirtina nepiktnaudžiavęs tarybos nario išmokomis, jis teigė šiukšlių dėžėse čekiukų nerinkęs, o į teisėsaugos akiratį galėjo pakliūti, nes neturėdamas lėšų naudojosi artimųjų, draugų automobiliais.

Konstitucija numato, kad Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

BNS rašė, jog A. Nedzinskas yra šeštasis Seimo narys, dėl kurių imuniteto naikinimo prokurorė kreipėsi vadinamosiose čekiukų bylose.

Seimas jau panaikino „čekiukų“ bylose įtarimų sulaukusių socialdemokratų Eugenijaus Sabučio, Tomo Martinaičio, taip pat panaikinta ir Liberalų sąjūdžio atstovo Andriaus Bagdono bei „Nemuno Aušros“ partijai priklausančio Sauliaus Bucevičiaus neliečiamybė.

Prokurorė buvo kreipusis ir dėl socialdemokrato Arūno Dudėno imuniteto, tačiau Seimas neleido patraukti jo baudžiamojon atsakomybėn.