„Esame parengę planą, tam reikėtų papildomų investicijų – pusės milijardo eurų. Neslėpsiu, pinigai ir suma tikrai yra solidi. Pasižiūrėjome, kad trečdalį šios sumos galime sugeneruoti iš esamų projektų, tačiau dar du trečdalius reikės priimti, ir tai irgi yra politinis sprendimas, kurį turime daryti visi kartu – ir pozicija, ir opozicija, siekdami to tikslo, kad vokiečių, kaip NATO pagrindinės mūsų kontributorės pajėgumai, irgi didėtų Lietuvoje“, – trečiadienį LRT radijui teigė A. Anušauskas.
Ministras atkreipė dėmesį, kad nors sprendimą būtų galima įgyvendinti pakankamai greitai, tačiau, jo teigimu, tikslui pasiekti būtinas politinis sutarimas.
„Nors opozicija sako priimančios šalies paramai turėjome pasirengti, tai turiu pasakyti, kad tas pasirengimas turėjo būti pasibaigęs jau 2019 metais. Bet taip neatsitiko, atsitiko dabar, skyrus papildomus pinigus ir, kaip žinoma, mes dabar esame pasirengę priimti 2,5 tūkst. karių į karines papildomas laikinas stovyklas. O nuolatiniam, ilgesniam buvimui, rotacinių pajėgų buvimui reikia visai kitokios infrastruktūros, ir mes tai parengsime. Kaip minėjau, tai nėra vienerių metų planas, tai kelerių metų planas, kurį mes galime įgyvendinti pakankamai greitai, bet tam reikia tokio politinio sprendimo“, – komentavo A. Anušauskas.
Visgi, paklaustas, kada tarptautinio bataliono transformacija į batalioną galėtų būti įgyvendinta, A. Anušauskas teigė nenorįs fantazuoti, tačiau, pabrėžė jis, Lietuva darys viską, kad brigada šalyje atsirastų.
„Aš nefantazuosiu, nes vis dėlto yra ir mūsų politiniai sprendimai, kurie atspindi mūsų lūkesčius, yra Vokietijos galimybės, kurias irgi aiškiai pasako. Visi užmiršta, bet priminsiu, kad brigadą reikia suformuoti, Vokietija ją dar tik formuos ir yra irgi procesas, kuris užima laiko. Tą darbą Vokietija, žinoma, padarys, iš savo pusės mes irgi darysime, kas reikalinga tokios brigados buvimui Lietuvoje“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Vokietija įsipareigojo dislokuoti Lietuvoje daugiau karių, kad sustiprintų rytinį NATO flangą, besiribojantį su Rusija.
