- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos galimybės panaudoti greta Ukrainos ar Baltarusijoje telkiamas karines pajėgas konfliktui sutrumpėjo nuo savaičių iki valandų, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Interviu LRT ketvirtadienį jis taip pat neatmetė, kad dar šią savaitę vykstant JAV ir Rusijos diplomatijos vadovų deryboms Ženevoje, bus galima išvysti Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.
„Vykstant deryboms Ženevoje ar kur nors kitur, Rusija gali ir derybų metu panaudoti karines pajėgas dėl geresnių derybinių pozicijų“, – kalbėjo jis.
Permeta pajėgas
„Tai, ką matome per „Zapad“, ką matome pastaruoju metu – rusai iš tikrųjų geba permetinėti dideles pajėgas dideliais atstumais, geba koncentruoti tam tikrus pajėgumus, permesti juos pakankamai greitai. Rizikos padidėja, nes įspėjimo laikas trumpėja, arba yra labai minimalus, kai, pavyzdžiui, sutelks pajėgas ir duos joms veikti“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.
„Tas įspėjimo laikas dabar yra minimalus. Įspėjimo laikas yra kai mes matome konkrečius pasirengimus, pavyzdžiui, konvenciniam puolimui, jėgos panaudojimui. Jei anksčiau galėjome tai, pavyzdžiui, stebėti kokį mėnesį, tai dabar jis gali susitraukti iki valandų“, – pridūrė A. Anušauskas.
„Taip, be abejo“, – pridūrė jis, paklaustas, ar Rusija pajėgi kariniams veiksmams mobilizuoti sutelktus karius per kelias valandas.
Anot jo, kalbama ne tik apie pajėgas prie Ukrainos, bet ir apie padėtį Baltarusijoje.
„Kalbu ir apie padėtį Baltarusijoje. Manau, kad turime matyti tas grėsmes, kad tokio išankstinio įspėjimo, tokių galimybių, kurias turėjome anksčiau, mes dabar neturėsime. Dėl to aš manau, kad visiškai teisingai šalys aliarmuoja dėl situacijos aplink Ukrainą ir mato realaus karo grėsmę“, – tvirtino A. Anušauskas.
Jei anksčiau galėjome tai, pavyzdžiui, stebėti kokį mėnesį, tai dabar jis gali susitraukti iki valandų.
Jis pabrėžė, kad itin greitą pajėgų panaudojimą, palyginti su NATO valstybėmis, lemia ir specifika, jog pakanka tiesioginio Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsakymo kariuomenės vadui.
Lietuva, pasak ministro, stebi procesą dėl karių dislokavimo Baltarusijoje, tačiau duomenų neskelbia. Anot jo, tai, kaip greitai gali būti panaudotos pajėgos Baltarusijoje, priklausys nuo to, kokios taktinės-kovinės batalionų grupės bus permestos į Lietuvos kaimynę.
Jis pabrėžė, kad aviacija arba priešlėktuvinė gynyba gali būti panaudota „čia ir dabar“.
„Tada mes pamatysime jų pobūdį, ar jos yra greito parengimo – jūrų pėstininkai, desantas, juos irgi gali panaudoti labai greitai, ar tai bus kitokio pobūdžio pajėgumai. Kai tai pamatysime, be abejo, galėsime įvertinti“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, visada karine prasme arti Rusijos buvusi Baltarusija šiuo metu „de facto ir de jure įjungta į bendrą karinę mašiną“.
„Situacija tokia, kad ties mūsų rytine siena greit turėsime Rusijos kaimynystę karine prasme. Tam tikra prasme, jau turime, žinome, kad Gardino srityje yra sukurta jų karinė bazė, kad aviacija ties mūsų sienomis realiai patruliuoja būtent Rusijos, be Baltarusijos palydos“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Rusija karo siekia tyčia
Jis pabrėžė, jog nors rizikos realios, kad jos pavirstų realia grėsme ir vėliau peraugtų į karinę provokaciją, reikia ne tik sutelktos kariuomenės, bet ir politinių sprendimų, kurių dar laukiama.
Anot ministro, Rusijos derybos su Jungtinėmis Valstijomis ir NATO, reikalaujant į Aljansą nepriimti Ukrainos bei kitų valstybių, pradėtos ne atsitiktinai.
„Jie iškėlė ultimatyvius reikalavimus ir savo pačių sukurtai grėsmei stengiasi sukurti kitą įvaizdį, kad tai yra reakcija į NATO veiksmus. Nors mes žinome, kad NATO veiksmai yra pakankamai riboti, karinė persvara visada buvo ir yra Rusijos pusėje šiame regione, galiu sakyti, kad neabejotinai“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Todėl tie Rusijos veiksmai veda link karinės eskalacijos, o Vakarų, normalios valstybės, ir mūsų valstybė, tiesą sakant, karo nenori, nori išvengti karinės eskalacijos“, – tvirtino jis.
Karaliaučiui – ypatingas dėmesys
Vertindamas su Lietuva besiribojančios Rusijos Karaliaučiaus srities apginklavimą, ministras sakė, kad tiek karinės technikos skaičius, tiek gebėjimas greitai mobilizuotis pastaraisiais metais padidėjo kelis kartus, čia dislokuojama moderniausia technika, atsiranda nauji daliniai, junginiai.
Jis sako, kad „reikia ruoštis įvairiems scenarijams“, tačiau galimo rengimosi konvenciniam puolimui ženklų Karaliaučiuje, anot jo, kol kas nėra.
Situacija tokia, kad ties mūsų rytine siena greit turėsime Rusijos kaimynystę karine prasme.
„Kalbant apie realią karinę grėsmę, mes ją matome būtent iš Rusijos pusės, ji yra akivaizdi. Šiuo metu Kaliningrado srityje matome didesnį karinį aktyvumą, matome procesą, vyksta karinis rengimas, vyksta tam tikras judėjimas. Bet nesimato to, sakyčiau, proceso, kurį galėtumėme apibūdinti kaip pasirengimą konvenciniam puolimui. To dalyko tikrai nėra“, – kalbėjo jis.
Rusija imsis karinių veiksmų Ukrainoje
A. Anušauskas pabrėžė, kad Vakarai privalo atmesti ultimatyvius Rusijos reikalavimus tolesnėse derybose ir tikisi tvirtos pozicijos šią savaitę planuojamame JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo susitikime Ženevoje.
Jis neatmetė, kad Rusija, siekdama sustiprinti derybines pozicijas, vis dėlto imsis karinių veiksmų Ukrainoje.
„Rusija maksimaliai spaus, panaudos visus būdus. Manau, kad artimiausiu metu pastiprinti derybas ji panaudos ir karinius elementus, aktyvuos prieš Ukrainą, kad derybos susiklostytų joms palankesniu būdu. Tokia yra agresorių praktika, tai nėra naujiena istorijoje, kai pritrūkstama politinių argumentų“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Jo teigimu, diplomatija visada yra geriausias būdas spręsti krizes.
„Tik klausimas paprastas, jį galėjo kelti valstybės ir prieš 80 metų, kelia ir dabar: ar nuolaidos agresoriui sustabdys agresiją. Mūsų europinė istorinė patirtis rodo, kad nuolaidos niekada nesustabdė agresoriaus. Dabar gali atsitikti toks dalykas: jei bus padarytos per didelės nuolaidos kitų valstybių saugumo sąskaita, tai tik aktyvuos agresorių“, – teigė jis.
Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Europoje gali kilti didelis konfliktas. Nerimą kelia ir naujausios Rusijos bei Baltarusijos bendros karinės pratybos, pasigirsta nuogąstavimų, kad jos gali pranašauti nuolatinį Rusijos pajėgų, įskaitant įprastines ir branduolines, dislokavimą Baltarusijoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti56
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...