„Prezidentas sako, kad ta veikla, kurią prieš mus vykdo Baltarusijos tarnybos, leidžia mums vertinti visus kertančius sieną užsienio valstybių – Rusijos ir Baltarusijos – piliečius vienodai“, – Žinių radijui teigė K. Budrys.

„(Srautus reikia – ELTA) smarkiai riboti ir mažinti, nes dabar jie yra per dideli. Ir ką sako mūsų žvalgyba ir kontržvalgyba, reikia į tai žiūrėti rimtai“, – sakė jis.

Visgi, pasak jo, priimant sprendimus dėl srautų iš Rusijos ir Baltarusijos ribojimo, būtina atskirti Baltarusijos opozicijos atstovus.

„Nelįsti prie dalykų, kurių niekas nekvestionuoja – Baltarusijos opozicijos, čia jau esančių žmonių, kurie jau turi leidimus laikinai gyventi Lietuvoje, kuria šeimas. Ir nustoti juos gąsdinti baisomis pasekmėmis politinio manipuliavimo tikslais“, – pabrėžė jis.

Seimas praėjusią savaitę apsisprendė pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą.

Visgi posėdžio metu Seimo nariai nusprendė apskritai nesvarstyti konservatoriaus Audronio Ažubalio siūlymo, kad Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje būtų naikinamas tuo atveju, jeigu šie asmenys daugiau kaip kartą per tris mėnesius grįžtų į savo gimtąją šalį.

Nors šis siūlymas posėdžio metu buvo pristatytas, bet reikiamas kvorumas balsuoti panorusių parlamentarų nesusidarė.

K. Budrys apie mobilizuojamų ukrainiečių grąžinimą į tėvynę: siekiant efektyvumo, reiktų regioninio sprendimo

Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais K. Budrys sako, jog Lietuva būtų pasirengusi padėti Ukrainai susigrąžinti į šalį mobilizuojamo amžiaus vyrus, jeigu Kyjivas matytų tam poreikį. Visgi, anot jo, siekiant užtikrinti tokių politinių sprendimų efektyvumą, būtų naudinga galvoti apie regioninio lygmens sprendimus.

„Ta apimtimi ir tuo būdu, kaip Ukrainai atrodys reikalinga, mes, žinoma, su jais kalbėsime ir padėsime įgyvendinti. Čia net kalbų nėra – kaip ir kituose poreikiuose, ko reikia Ukrainai“, – antradienį Žinių radijui sakė K. Budrys, nurodydamas, jog šiuo klausimu G. Nausėda su Ukrainos prezidento Volodymyru Zelenskiu kalbėjosi ir paskutinio susitikimo Vilniuje metu.

„Keli principai turėtų būti išlaikomi – kad tai būtų reikalinga ir kad tai būtų efektyvu įgyvendinti. Mes patys tos vėliavos nekelsime ir politinės pozos iš šio klausimo nedarysime, bet tas efektyvus sprendimas reiškia, kad jis vis tiek turėtų būti bent jau regioninis sprendimas tarp valstybių – ir ne dėl to, kad mums reikėtų politiškai už rankų pasilaikyti su kažkuo ar mums vieniems nejauku, nedrąsu, bet kad tai būtų efektyvu“, – pabrėžė prezidento patarėjas.

Aiškindamas regioninio sprendimo svarbą, K. Budrys teigė, jog taip būtų užtikrintas mobilizacijos procesų efektyvumas, mat, tęsė jis, karo prievolės vengiantys ukrainiečiai sulauktų tokių pat ribojimų net ir pasitraukę iš šalies, kurioje šiuo metu gyvena.

„Jeigu įvesime griežtesnes sąlygas gyventi ir dirbti Lietuvoje Ukrainos piliečiams, kurie vengia prievolių Ukrainoje, ir jeigu (jie – ELTA) galės pervažiuoti į kaimyninę šalį ir ten tokio režimo nebus – kiek tai bus efektyvu? Tai bus daugiau imitacija“, – aiškino jis.

Tuo metu klausiamas, kaip ukrainiečių vyrų sugrąžinimas į tėvynę galėtų atrodyti praktikoje, K. Budrys nurodė, jog galimi įvairūs keliai.

„Galų gale, mes nesame to darę, tai mes negalime užbėgti už akių ir pasakyti, kad mes turime fantastišką sprendimą, kaip tai galėtų veikti“, – apibendrino šalies vadovo patarėjas.

Praėjusią savaitę Ukraina pareiškė, kad imasi naujų priemonių, kurios paskatintų šaukiamojo amžiaus vyrus grįžti į šalį.

Ukraina nustojo išduoti naujus pasus užsienyje gyvenantiems šaukiamojo amžiaus vyrams. Kol kas neaišku, kokiu mastu ir kiek laiko toks ribojimas bus taikomas.

Ukrainos vyrams uždrausta išvykti iš šalies nuo pat invazijos pradžios, yra tik kelios išimtys, leidžiančios vyrams legaliai kirsti sieną. Kai kurie vyrai pabėgo nelegaliai, kiti, gyvenę užsienyje iki 2022 m., karui prasidėjus negrįžo.

Kyjivo pajėgos mūšio lauke susiduria su sunkumais, įskaitant karių trūkumą. Daug kareivių nuo 2022 m. vasario mėnesio kovoja su mažomis pertraukomis arba be jų. Ilgai delsusi ir kritikuojama, šalies vyriausybė buvo priversta imtis naujų priemonių, kad pašauktų į kariuomenė daugiau karių ir kovotų su šaukimo vengimu.