Apie šimtas žmonių susirinko į tautininkų eitynes Vilniuje

Katedros aikštėje eitynių dalyviai būriavosi su trijų Baltijos šalių, Ukrainos, Tautininkų sąjungos vėliavomis, pasipuošę tautine atributika, su Gediminaičių stulpus vaizduojančiomis detalėmis, laikė skelbimą „Už jūsų ir mūsų laisvę“ lietuvių ir ukrainiečių kalbomis.

Eitynių dalyviai eiseną link Lukiškių aikštės pradėjo skanduotėmis „Lietuva – lietuviams“, „Lietuva“, „Viens su puse, du su puse, graži Lietuva be rusų”, „Slava Ukraini“ („Šlovė Ukrainai“).

Nuolatinis šių eitynių dalyvis, buvęs Tautininkų sąjungos pirmininkas Gintaras Songaila sakė, kad anksčiau eitynės kaip opozicinės sulaukdavo daugiau dalyvių, tačiau Rusijos karas prieš Ukrainą tapo vienijančiu faktoriumi ir alternatyvos poreikis – mažesnis.

„Čia ne kokios partinės eitynės, čia tradicinės tokių pažiūrų žmonių eitynės, matyt, nebus, kaip prieš dešimt metų, kai buvo apie dešimt tūkstančių žmonių, jos buvo tokios kaip opozicinės eitynės, o Ukrainos karo kontekstas verčia ieškoti vienybės, dialogo. Eitynės ir yra dialogo būdas, o kitiems gal atrodo, kad čia kažkokie fašistai renkasi, arba taip bent propaganda skelbdavo anksčiau“, – BNS sakė G. Songaila.

Eitynės ir yra dialogo būdas, o kitiems gal atrodo, kad čia kažkokie fašistai renkasi, arba taip bent propaganda skelbdavo anksčiau.

Jis taip pat teigė, kad eitynėmis norima atkreipti dėmesį į valdančiųjų politiką, kuria vadino dviveidiška – ginti Ukrainos teisę būti ukrainietiška, bet naikinti lietuviškumą.

„Tikslas yra atkreipti dėmesį į lietuviškumą, lietuvybės padėtį šalyje, Ukrainos karo kontekste – valdančiųjų veidmainiškumą, kad Ukrainai reikia padėti ginti jos ukrainietiškumą, o Lietuvoj kitas veidas atsuktas, reikia tą lietuviškumą naikint, tą rodo ir asmenvardžių įstatymo rašybos priėmimas, ir siūlomas atseit konstitucinis lietuvių kalbos įstatymo projektas“, – kalbėjo G. Songaila.

Eitynių dalyvė 42 metų „jaunąja pensininke“ prisistačiusi Laima Trinkienė sakė jose dalyvaujanti pirmą kartą, apie eitynes sužinojusi iš feisbuko.

„Esu lietuvė, bet bendrauju su kitų tautų irgi žmonėmis, nes pasaulis, žemė, yra skirta visiems, ar lietuvis, ar rusas, ar lenkas, ar vokietis. O dalyvauju todėl, kad tai ypatinga mūsų diena, mūsų iškovota nepriklausomybės diena, kai tapome nepriklausomi ir galime kalbėti savo gimtąja kalba, kas yra labai svarbu, suprasti, užjausti, palaikyti viena skitą“, – BNS sakė eitynių dalyvė.

Patriotinėmis Kovo 11-osios eitynėmis vadinamas renginys ankstesniais metais sutraukdavo daugiau žmonių, kaip ir sulaukdavo kritikos kaip nacionalistinės. Pernai šiose eitynėse dalyvavo apie 200 žmonių, anksčiau – keli šimtai, tūkstantis žmonių.

1990 metų kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas paskelbė, kad atkuriama nepriklausoma Lietuvos valstybė.

Už Aktą „Dėl Lietuvos Nepriklausomos valstybės atstatymo“ balsavo 124, susilaikė šeši deputatai.