Anot apklausos duomenų, 66 proc. apklaustųjų pasisakė už K. Harris, 12 proc. – D. Trumpą, 22 proc. – neturėjo nuomonės arba manė, kad nėra skirtumo.

„Tai, tikėtina, pirmiausiai, susiję su kontroversiška D. Trumpo asmenybe, dviprasmiškais pasisakymais NATO sąjungininkų ir Rusijos atžvilgiu, taip pat bendrai gana negatyviu D. Trumpą supančiu žiniasklaidos fonu“, – rezultatus portalui komentavo Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala.

Anot eksperto, daugelis respondentų apie K. Harris greičiausiai žino mažai, tačiau ji lieka vienintele alternatyva.

„Norstat“ rugpjūčio 28–rugsėjo 5 dieną internetu apklausė tūkstantį gyventojų nuo 18 iki 74 metų.

JAV apklausos rodo, kad abiejų kandidatų į JAV prezidentus šansai yra apylygiai – D. Trumpą vis dar palaiko maždaug pusė rinkėjų, nepaisant to, kad respublikonas yra nuteistas nusikaltėlis ir suvaidino vaidmenį precedento neturinčiame bandyme panaikinti pralaimėjimą 2020 metų rinkimuose Joe Bidenui (Džo Baidenui).

K. Harris, kuri į kovą dėl prezidento posto įsitraukė tik tada, kai liepą iš jų staiga pasitraukė prezidentas J. Bidenas, iš mažai pastebimos viceprezidentės greitai virto rimta pretendente, tačiau apklausos rodo, kad ji nepadarė didesnio proveržio, todėl lenktynės lieka lygiavertės.

„The New York Times“ ir „Siena“ apklausa parodė, kad 78 metų D. Trumpą nacionaliniu mastu palaiko 48 proc. respondentų, o K. Harris – 47 procentai. Šis skirtumas yra paklaidos ribose.

JAV prezidento rinkimų nugalėtoją nulemia atskirų valstijų rezultatai, o tai reiškia, kad didžiausią įtaką paprastai turi saujelė vadinamųjų svyruojančių valstijų.