74,43:24,06 proc.
Sensacija neįvyko: kaip ir prognozuota, pergalę antrajame rinkimų ture užtikrintai laimėjo dabartinis Prezidentas G. Nausėda, savo konkurentę premjerę konservatorę Ingridą Šimonytę aplenkęs net 50,37 procentinių punktų. Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, už G. Nausėdą balsavo 74,43 proc., už I. Šimonytę – 24,06 proc. rinkėjų.
G. Nausėdos rezultatas – rekordinis pagal rinkimų antruose turuose pasiektą rinkėjų procentą. Tačiau lyginant visus aštuonerius prezidento rinkimus po nepriklausomybės atgavimo nepralenktas Dalios Grybauskaitės rezultatas 2009 m.: jai laimėti užteko vieno turo, kuriame, aplenkusi šešis varžovus, ji surinko net 68,2 proc. balsų, o antras likęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius pelnė vos 11,7 proc., taigi atsiliko nuo favoritės 56,53 procentiniais punktais.
Mažiausias atotrūkis tarp finalininkų buvo 1997 m. rinkimuose, kai Valdo Adamkaus pergalę prieš Artūrą Paulauską lėmė mažiau kaip 1 proc. punktas (atitinkamai 50,37 ir 49,63 proc.), arba 14 256 balsai.
G. Nausėdą prezidentu norėjo matyti rinkėjai visose savivaldybėse, tačiau rėmėjų procentai pasiskirstė nevienodai. Šalčininkų rajone už jį balsavo net 90,05 proc. Pirmajame ture šalčininkiečiai daugiausiai balsavo už mediko Eduardo Vaitkaus kandidatūrą. Už I. Šimonytę balsavo didžiausia vilniečių dalis – net 44,07 proc., jai pavyko laimėti apie trečdalyje sostinės apylinkių. Panašiai tiek ją parėmė ir Neringoje (43,4 proc.)
Kai kuriose Kauno rinkimų apylinkėse, pavyzdžiui, Senojo Tresto, I. Šimonytę prezidente matė net 46,08 proc., o G. Nausėdą – 53,92.
Daugiau rėmėjų nei vidutiniškai Lietuvoje I. Šimonytė susilaukė ir Kaune. Jai balsus atidavė 30 proc. kauniečių (visoje Lietuvoje 24 proc.), G. Nausėdai – 69 proc. (visoje Lietuvoje 74 proc.). Kai kuriose apylinkėse, pavyzdžiui, Senojo Tresto, I. Šimonytę prezidente matė net 46,08 proc., o G. Nausėdą – 53,92. Kauno rajono rinkėjų nuomonė buvo artima visos Lietuvos: G. Nausėdą palaikė 74,07, I. Šimonytę – 25,93 proc.
2019 m. kauniečių parama I. Šimonytei taip pat buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Lietuvoje: už ją balsavo 40,94 proc., o už G. Nausėdą – 59,06 proc. kauniečių (visoje Lietuvoje atitinkamai 33,04 ir 65,68 proc.).
Pergalė: G. Nausėda savo konkurentę I. Šimonytę įveikė triuškinamu rezultatu: 74,43:24,06 proc. L. Balandžio / BNS nuotr.
Antra dvikova
Šįsyk buvo pirmas kartas, kai rinkimų finalininkais buvo tas pats dvejetas. Prieš penkerius metus konkurencija buvo nepalyginamai aštresnė. Pirmasis turas baigėsi minimalia I. Šimonytės pergale – 31,31:30,94 proc., o antrasis – G. Nausėdos rezultatu 65,68:33,04 proc.
Dabar G. Nausėda triumfavo abiejuose turuose (pirmame jis pelnė 43,95 proc., I. Šimonytė – 20,05 proc.). Rinkimų sekmadienį jau dešimtą vakare spaudos konferencijoje I. Šimonytė viešai pasveikino G. Nausėdą su pergale, pripažindama savo pralaimėjimą. Tėvynės sąjungai-Krikščionims demokratams jų kandidatės rezultatas – nekoks signalas šiemet būsiantiems dar dvejiems – Europos Parlamento ir Seimo – rinkimams.
Per penkerius metus G. Nausėda užsiaugino rėmėjų: nors šįsyk rinkimų sąraše žmonių buvo mažiau, už jį balsavo 879 660 rinkėjai, tai yra 169 033 daugiau nei 2019 m. I. Šimonytė, atvirkščiai, jų prarado: ją šįsyk prezidente matė 284 384, kas yra 39 990 mažiau nei prieš penkerius metus.
Pati I. Šimonytė aiškina, kad šįkart į rinkimus ėjo iš labai nepalankios – premjero – pozicijos, kur tenka priiminėti toli gražu ne visiems patinkančius sprendimus. Anot jos, sėkmė, kad pirmą kartą Vyriausybės vadovui pavyko prasimušti į antrą turą. Štai prieš penkerius metus tuometis ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmame ture liko trečias.
Be to, 2019 m. I. Šimonytė, nors remiama konservatorių, bet formaliai buvo nepartinė, o Lietuvoje rinkėjams tai privalumas. Ji buvo ne valdančiosios daugumos, o opozicijos atstovė. Iš tokios pozicijos kandidatuoti lengviau, nei po pusketvirtų metų vadovavimo Vyriausybei, juolab konkrečius sprendimus priimančios institucijos reitingai paprastai aukšti nebūna.
O štai prezidentui būti perrinktam antrai kadencijai lengviau. Nors, teisybės dėlei, V. Adamkui 2002 m. tai nepavyko. Gali neprireikti ir aktyvios rinkimų kampanijos. Taip šįsyk ir buvo. Ne veltui taip skiriasi ir kandidatų jai išleistos sumos: VRK negalutiniais, gegužės 24 d., duomenimis, I. Šimonytei rinkimai kainavo 276 164 eurus, G. Nausėdai kur kas mažiau – 110 287.
Prezidentus myli
G. Nausėda taps trečiuoju antrą kadenciją valstybei vadovausiančiu prezidentu. Po dešimt metų prezidentavo D. Grybauskaitė ir V. Adamkus, tiesa, jis – su metų ir kelių mėnesių pertrauka.
Nors visi trys politikai antrąkart rinkimus laimėjo skirtinga persvara, bet nemaža dalis balsavusiųjų už jų oponentus netrukus visuomenės apklausose reiškė pasitikėjimą išrinktiems prezidentams. Lietuviai savo prezidentus, kas jais bebūtų, myli. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys lygina: V. Adamkus prezidentavimą pradėjo su didžiuliu pasitikėjimo avansu – pirmos kadencijos pradžioje jo pasitikėjimo reitingai kilo nuo 65 net iki 89 proc. Po „Williams“ istorijos pasitikėjimas krito 20 procentinių punktų ir stabilizavosi ties 60–65 proc. Panašiai tiek rėmėjų jis turėjo antroje kadencijoje.
D. Grybauskaitė taip pat atėjo į postą su didžiuliu triumfu – ja pasitikėjo net iki 89,6 proc. visuomenės. Paskui buvo visko, o pirmą kadenciją labiausiai jos reitingus nusmukdė ministrų anglų kalbos gebėjimų egzaminavimas prieš Lietuvai pradedant pirmininkauti ES Tarybai. Pasitikinčiųjų prezidente dalis krito net apie 20 procentinių punktų – iki maždaug 65 proc. Panašiai tiek pasitikėjo ja ir antrąją kadenciją.
V. Gaidys primena, kad G. Nausėdos pirmas apklausos rezultatas buvo apie 65 proc., o jau rugsėjį pasitikinčiųjų juo buvo net iki 80 proc. Taigi jo startas buvo panašus kaip V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės. Paskui, kaip ir pirmtakų atveju, buvo įvairių smukimų, COVID-19 pandemija, ir jo reitingas taip pat nusileido iki maždaug 65 proc.
„Vilmorus“ duomenimis, artėjant pirmos kadencijos pabaigai V. Adamkumi pasitikėjo 66 proc., D. Grybauskaite – apie 58, G. Nausėda – 64,9.
Antra kadencija kitokia
Vis dėlto lyginant pirmą ir antrą kadencijas, ypač V. Adamkaus atveju, vertinimai – ne antrosios naudai. G. Nausėdos atveju gali būti ir atvirkščiai. Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus Lauro Bielinio nuomone, G. Nausėdos pagrindinis skirtumas antrą kadenciją bus tas, kad po Seimo rinkimų rudenį, tikėtina, pasikeis valdančioji dauguma ir jis galės sėkmingiau tartis ir bendradarbiauti su parlamentu. „Nuo prezidento santykių su Seimu priklauso labai daug. Tai, kad antrą kadenciją V. Adamkus vadintas silpnesniu nei pirmąją, priklausė nuo santykių su valdančiąja dauguma, nes ji labai lengvai gali užblokuoti bet kokį prezidento žingsnį. V. Adamkaus antrą kadenciją buvau jo patarėju ir gerai mačiau, kaip jam teko dirbti, kai jis neturėjo atramos Seime, – kiekvienas jo žingsnis buvo priimamas su abejone ir net priešiškai“, – prisimena L. Bielinis.
D. Grybauskaitė savo pirmąją kadenciją pradėjo vadinama geležine magnolija, o antrąją baiginėjo „tulpės pašto“ skandalu. Pirmą kadenciją ji garsėjo kaip galvų kapotoja, kurios bijojo visi aukštas valstybės pareigas ėję asmenys. Nors abi kadencijas kritikuota dėl uždarumo, bet antrąją, nors ir tapo kiek atviresnė, jos kritikai vadino nebylumo laikmečiu.
Vis dėlto, Vilniaus politikos analizės instituto asocijuotojo analitiko Mato Baltrukevičiaus nuomone, vertinant D. Grybauskaitės politinio veikimo stilistiką, tarp jos dviejų kadencijų nematyti didesnio skirtumo: „Buvo aiški linija, aiškus įvaizdis ir to ji laikėsi. Ypač kai visuomenė būdavo susiskaldžiusi, nebuvo šokimų į vieną kažkurią stovyklą, ji išliko nuosekli.“
L. Bielinio vertinimu, pagrindinis D. Grybauskaitės skirtumas nuo pirmos kadencijos pradžios iki antros pabaigos toks: „Ji po truputį išmoko būti prezidente, tapo pakankamai profesionalia politike. Antroje kadencijoje ją buvo galima įvardyti kaip normaliai veikiančią prezidentę, o santykiuose su Seimu ji turėjo pakankamai stiprią atramą dešinėje pusėje, konservatoriai ją savotiškai globojo ir todėl parlamentas iš dalies ją palaikė.“
Kadangi trečios kadencijos nebus, visi politiniai žaidimai, intrigos, kurių labiau reikėjo pirmoje kadencijoje, kai buvo labai svarbus populiarumas visuomenėje, turėtų būti mažiau svarbu ir aktualu.
Tačiau, primena M. Baltrukevičius, nors iš laiko perspektyvos atrodytų, kad galima idealizuoti D. Grybauskaitės ir premjero konservatoriaus Andriaus Kubiliaus santykius kaip bendradarbiavimo pavyzdį, bet buvo ir konfliktų, ypač dėl ministrų asmenybių, prezidentė nevengė kritikuoti konservatorių, kartais ir labai nuožmiai. Tad, M. Baltrukevičiaus prognozėmis, nors po Seimo rinkimų rudenį greičiausiai pasikeitus valdančiajai daugumai G. Nausėdai atsivers geros galimybės bendrauti ir bendradarbiauti su Seimu, bet vėliau neišvengiamai atsiras įtampų.
M. Baltrukevičiaus manymu, D. Grybauskaitė jau pirmoje kadencijoje anksti suprato, kad jai nėra realių grėsmių, jog nepavyktų dirbti dvi kadencijas. „G. Nausėdos situacija buvo kitokia: jis nesijautė saugus. Nors artėjant rinkimams jam nebuvo didelės konkurencijos, bet jei būtų ryškesni kai kurių partijų pasirinkimai ir kai kurios nebūtų praleidusios galimybės kelti savo kandidatą, jei būtų kandidatavę kai kurie tokią galimybę svarstę populiarūs visuomenininkai, rinkimuose galėjome turėti daugiau intrigos. Tačiau trūko, kad kas realiai būtų tikėję, jog gali rimtai konkuruoti. Stengėsi tik Ignas Vėgėlė, bet jo svorio kategorija buvo ne ta. Kiti į šiuos rinkimus pasirinko žiūrėti labiau olimpiniu principu“, – mano M. Baltrukevičius.
Nesivaikys reitingų?
Tad kuo G. Nausėda antroje kadencijoje skirsis nuo savęs paties pirmojoje? Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos profesorė Irmina Matonytė pabrėžia, kad, žinoma, visų pirma tikrai svarbu, kad, labai tikėtina, rudenį pasikeitus valdančiajai daugumai Seime Prezidentas išeis iš jam nepalankaus „sugyvenimo“ režimo su konservatoriais ir liberalais ir politinius sprendimus derins su jam politiškai artimesniais centro ir kairės atstovais Vyriausybėje.
„To labiau komfortiškų santykių su valdančiąja dauguma siekio Prezidentas G. Nausėda ne tik neslėpė, bet jį ir gana aktyviai demonstravo savo rinkiminėje kampanijoje. Bet kiek ir kaip toks Prezidento–valdančiosios daugumos santykių pokytis paveiktų priimamų sprendimų kokybę ir viešųjų diskusijų turinį, sunku prognozuoti. Juolab kad tokio scenarijaus atveju politinėje dešinėje susiformuotų stipri parlamentinė opozicija“, – mano I. Matonytė.
Bet, panašu, tokio didelio visuomenės palaikymo susilaukęs G. Nausėda nepraleis progos pademonstruoti savo galių ir kadenciją baigiančiai dešiniųjų daugumai – žada keisti kelis ministrus, sako, kad jo balsas skiriant Europos Komisijos narį nuo Lietuvos bus svarus.
Pasak I. Matonytės, kitas veiksnys, kuris neišvengiamai kitomis spalvomis nuspalvins G. Nausėdos antrąją kadenciją, tai kintanti Lietuvos saugumo situacija, kurioje Prezidento vaidmuo ir atsakomybė išaugs ir komplikuosis. Pirmosios jo kadencijos metu 2020 m. masiniai protestai Baltarusijoje prieš valdžią uzurpuojantį autokratą, hibridinės atakos Lietuvos pasienyje, 2022 m. Rusijos pradėtas plataus masto karas prieš Ukrainą turėjo stiprų netikėtumo, netgi šoko elementą tiek Lietuvos užsienio ir saugumo politikos lyderiams, tiek tarptautiniams mūsų partneriams.
„Antrosios kadencijos metu Prezidentui G. Nausėdai su valdančiąja dauguma teks toliau spręsti šias ir su jomis susijusias problemas, kurios rutinizuodamosi ir gilėdamos reikalaus vis labiau niuansuoto dėmesio, o jų sprendimai vis labiau neteks tam tikro visuomenės pasitikėjimo avanso. Be to, tikėtina, kad ir JAV politiniame olimpe per artimiausius metus įvyksiantys pokyčiai nebus palankūs antrosios G. Nausėdos kadencijos įsimintinai ir sėkmingai realizacijai užsienio politikos srityje“, – prognozuoja I. Matonytė.
Ji mini ir trečią veiksnį, kuris įneš savitumo į antrąją G. Nausėdos kadenciją – tai paties prezidento per pirmąją kadenciją sukaupta patirtis ir išmoktos pamokos: „Šie dalykai turėtų prisidėti prie jo autoriteto išlaikymo, ypač vidaus politikoje. Juolab kad bendrai tarptautinėje aplinkoje ir tiek artimesnėje, tiek tolimesnėje Lietuvos saugumui svarbioje kaimynystėje vykstantys blogi pokyčiai Prezidentui turėtų neleisti atsipalaiduoti ir vaikytis populiarumo šalies viduje ar tiesiog elgtis pagal principą „po manęs kad ir tvanas“.“
Nepralenkta: D. Grybauskaitė 2009 m. jau pirmame ture pelnė net 68,2 proc. balsų. Ji nurungė šešis varžovus, antras likęs A. Butkevičius pelnė vos 11,7 proc. I. Gelūno / BNS nuotr.
Istorija: dešimt metų prezidentavo ir V. Adamkus, tiesa, jis – su metų ir kelių mėnesių pertrauka. P. Peleckio / BNS nuotr.
M. Baltrukevičius atkreipia dėmesį, kad esminis skirtumas ir yra tas, jog trečios kadencijos nebus, mat pagal Konstituciją tas pats asmuo Lietuvos prezidentu gali būti renkamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės. „Tada G. Nausėda gali kiek aštriau eiti į konfliktus, visi politiniai žaidimai, intrigos, kurių labiau reikėjo pirmoje kadencijoje, kai buvo labai svarbi atrama visuomenėje, populiarumas, turbūt turėtų būti mažiau svarbu ir aktualu“, – mano M. Baltrukevičius.
Beje, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis net iškėlė idėją, kad prezidento kadencija galėtų būti apribota iki vienos, bet trunkančios ne penkerius metus, kaip dabar, o septynerius. Jo manymu, tokiu atveju visus septynerius metus prezidentas tikrai galėtų būti lyderis, negalvoti apie populiarumą, nesivaikyti pigių populistinių lozungų ir padaryti darbą.
Pasak M. Baltrukevičiaus, antroje kadencijoje, kai reitingai ne tokie svarbūs, prezidentas turėtų galvoti, ką būti galima palikti istorijai. „Sunku prognozuoti, koks galėtų būti didysis G. Nausėdos palikimas. Norėtųsi tikėtis, kad jis bus mažiau linkęs veltis į intrigas, teisybės įrodinėjimus, prisiminti visas nuoskaudas, ką jis dažnai dabar daro – įsižeidžia, asmeniškai priima kritiką, kuri būna ir pagrįsta. Norėtųsi tikėtis, kad tai gal labiau trauksis į antrą planą, bet bus matoma galimybė laisviau veikti“, – viliasi M. Baltrukevičius.
Antroji G. Nausėdos penkerių metų kadencija prasidės liepą.
Prezidentų rinkimų finalininkų dvikovos
(persvara proc. punktais)
2024 m. G. Nausėda prieš I. Šimonytę +50,37
2019 m. G. Nausėda prieš I. Šimonytę +32,6
2014 m. D. Grybauskaitė prieš Z. Balčytį +17,8
2009 m. D. Grybauskaitė laimėjo I ture prieš antrą likusį A. Butkevičių +56,53
2004 m. V. Adamkus prieš K. D. Prunskienę +5,3
2002 m. R. Paksas prieš V. Adamkų +9,4
1997 m. V. Adamkus prieš A. Paulauską +0,7
1993 m. A. M. Brazauskas prieš S. Lozoraitį +21,3
Šaltinis: VRK
Naujausi komentarai