„Esame ištikti krizės“

„Yra pakankamai blogai, situacijos rimtumą aš puikiai suvokiu. Esame ištikti krizės ir teikiame tam dėmesį, nes padėtis išties nepavydėtina“, – pripažino LS vadovas R. Šimašius.

Politinių kampanijų konsultantas ir buvęs LS pirmininko pavaduotojas M. Lapinskas sako, kad artėja laikas, kai LS gali tekti daryti sunkius sprendimus. Vienas jų, pasak pašnekovo, paleisti partiją ir suburti naują. Tačiau toks sprendimas, pasak M. Lapinsko, sunkus psichologiškai. „Kitas variantas – mėginti tvarkytis su dabartine struktūra. Manau, kad liberalai pasirinko pastarąjį variantą – pratempti šį sunkų metą ir mėginti iš jo išlipti“, – LRT.lt komentavo konsultantas.

Jo žodžiais, jei liberalai iš tiesų norėtų judėti į priekį, jie visų pirma turėtų nutraukti tas praktikas, kurios atvedė LS į tokią padėtį.

„Senieji lyderiai turėtų pasitraukti. Jų ten liko – pavyzdžiui, E. Gentvilas viską laiko. Net ir R. Šimašius galbūt galėtų pasitraukti. Tada atrodytų, kad partija iš tiesų atsinaujina pagal visas organizacijų žaidimo taisykles. Ji įgautų naujų formų. Jei to nebus, bus visa ko tęsinys ir vegetavimas. Jis turbūt to nenorėtų, bet galbūt tai padėtų partijai. Kai autobusas įvažiavo į pelkynę, tie, kurie jį vairavo, turėtų pripažinti, kad įvažiavo. Kas vyksta dabar? Keleiviai sėdi ausis suglaudę ir tikisi, kad juos išvairuos“, – komentavo M. Lapinskas.

Tačiau tokių pasiūlymų nauda abejoja politologė J. Novagrockienė.

„Jei Socialdemokratų partija keistų savo senus lyderius, kurie dėl nuolatinio buvimo valdžioje atrodo atgyvenę, būtų visai kas kita. Liberalų lyderiai formuoja LS veidą. Iškyla dilema, ar, atsisakius lyderių, iškils kiti, kurie bus patrauklūs rinkėjams. Netgi Gintaras Steponavičius buvo partijoje nuo jos įkūrimo pradžios. Šie asmenys buvo partijos veidas.

Jei keistų pirmąjį ešeloną, atkurti LS pozicijas politinėje arenoje gali būti dar sunkiau. Be to, kas gali nutikti dar blogiau, pakeitus lyderius, – LS apskritai gali nesugebėti mobilizuotis. Jei dar iškiltų papildomų skandalų, LS galėtų išnykti iš partinės sistemos, nesurinkdama net 5 proc.“, – perspėjo politologė.

Senieji lyderiai turėtų pasitraukti. Jų ten liko – pavyzdžiui, E. Gentvilas viską laiko. Net ir R. Šimašius galbūt galėtų pasitraukti. Tada atrodytų, kad partija iš tiesų atsinaujina.

Pasak J. Novagrockienės, dabar partijos viršūnėje esantys politikai yra žinomi ir patrauklūs LS rinkėjui. „Yra didžiulis politinis įdirbis dalyvaujant vietos ir nacionaliniuose rinkimuose. Klausimas, ar lyderių keitimas yra išeitis“, – LRT.lt kalbėjo politologė.

Jei pasibaigs skandalai, gali atsitiesti po metų

Nuo populiariausios centro dešinės jėgos 2016-ųjų pavasarį iki kalbų, kad LS – galas. Taip apsivertė LS padėtis per pastaruosius metus. Dar prieš metus LS buvo prognozuojama didžiulė sėkmė Seimo rinkimuose, o tuometis šios partijos lyderis Eligijus Masiulis netgi buvo vadinamas „be penkių minučių premjeru“. Tačiau visa tai buvo nubraukta gegužės 12-ąją, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu stambiu mastu.

Šie įvykiai taip smogė per LS reitingus, kad ne tik apžvalgininkai, bet ir patys LS nariai pradėjo abejoti, ar partija perkops 5 proc. rinkimų barjerą. Tačiau LS nusišypsojo sėkmė ir ji Seimo rinkimuose iškovojo net 14 mandatų. Gavę antrą šansą iš savo rinkėjų, liberalai pradėjo demonstruoti, kad gali tapti ne prasčiau už Tėvynės sąjungą girdimu opozicijos balsu.

Jie tvirtino mėginsiantys atkurti iki E. Masiulio skandalo turėtą įtaką ir nutolti nuo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų. „Jei kas mus laiko jaunesniais broliais, tegul būna atsargesni dėl tokio požiūrio“, – po Seimo rinkimų perspėjo vienas iš liberalų lyderių E. Gentvilas.

Tačiau dabar akivaizdu, kad liberalai turės būti atsargesni su retorika, kol dar nesibaigė visi skandalai.

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis antradienį kreipėsi į Seimą prašydamas leisti baudžiamojon atsakomybėn patraukti Liberalų sąjūdžio atstovą G. Steponavičių.

Pasak E. Pašilio, turimi duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad G. Steponavičius yra balsavęs dėl koncernui „MG Baltic“ naudingų teisės aktų priėmimo.

Taip pat manoma, kad parlamentaras su „MG Baltic“ koncerno atstovu Raimondu Kurlianskiu tarėsi dėl lėšų, kuriomis neteisėtai buvo finansuotas G. Steponavičiaus atstovaujamas Liberalų sąjūdis, viena viešoji įstaiga, G. Steponavičiaus vardo fondas bei šio Seimo nario rinkimų kampanija.

Politinių kampanijų konsultantas M. Lapinskas sako, kad šiemet LS tikrai gerai neatrodys, tačiau po metų, jei prokurorai nesiims tolimesnių žingsnių, bus galima kalbėti apie LS, kuris turės 5–8 proc. reitingą.

„Rinkėjai, kurie balsuoja už LS, nelabai turi kitų alternatyvų. Už ką kitą balsuoti? LS gerai jaučiasi todėl, kad kažkada išsipirko liberalizmo franšizę ir ją turi. Liberalizmas lygu LS, todėl jis išlaiko savo pozicijas. Jei neatsiras, o tikriausiai neatsiras kitos partijos, kuri skelbtų modernias ir šiuolaikines vertybes, LS gali išsilaikyti“, – prognozuoja M. Lapinskas.

Jo teigimu, už liberalus rinkėjai niekuomet nebalsuodavo dėl to, kad šie kažką padarytų.

Jei būčiau priverstas eiti į lažybų punktą ir lažintis, matyt, statyčiau, kad jie ištemps.

„Lygiai taip pat Čihuahua šuniuko niekas neperka tam, kad jis saugotų namus. Už LS balsuodavo todėl, kad rinkėjai nori į juos – sėkmės lydimus žmones – būti panašūs. LS rinkėjai atiduodavo savo balsą, o ar jie laimėjo, ar formuos vyriausybę, iš esmės jiems nebuvo įdomu. Ši partija tuo ir skyrėsi nuo kitų partijų, už kurias balsą atiduodavo žmonės, norintys, jog politikai ką nors padarytų. Jei būčiau priverstas eiti į lažybų punktą ir lažintis, matyt, statyčiau, kad jie ištemps. Populiarus Vilniaus naktinis klubas gali daryti nelabai skanius kokteilius, bet žmonės vis tiek į jį eis“, – LRT.lt kalbėjo M. Lapinskas.

Politologė J. Novagrockienė sako, kad visas šis skandalas – didelis smūgis LS. „Kalbant apie jų likimą, labai daug priklausys nuo to, kokie bus tolimesni teisėsaugos veiksmai, ar pasitvirtins įtarimai. Jei įtarimai nepasitvirtins, liberalai turėtų pradėti kapstytis, tačiau dėmė visuomet lieka. Žiniasklaida labai pasistengia, kad purvas pasidarytų sunkiai nuplaunamas. Lietuvoje nekaltumo prezumpcija gal ir egzistuoja, bet medijos gali taip sudarkyti žmogų ar instituciją, kad vėliau bus sunku atgauti savo buvusį įvaizdį ar prestižą“, – aiškino politologė.