JAV dėmesiui krypstant į Ramiojo vandenyno regioną kyla klausimas: Kokios JAV ir Europos, taip pat ir Lietuvos santykių perspektyvos? Ekspertai mano, kad Lietuvai reikia ieškoti ir kitų draugystės su JAV būdų.

Įsipareigojimai – niekiniai

Rytų Europos studijų centro pateiktos ataskaitos bendraautoris Laurynas Kasčiūnas teigė, kad, kalbėdami apie Lietuvos saugumą, pirmiausia turėtume mesti akmenį į savo pačių daržą.
"Būdami tokioje padėtyje ir norėdami būti visaverčiais NATO nariais, turime pradėti galvoti, kad neužtenka būti tik saugumo vartotojais. Mums reikia rūpintis savo pačių gynyba. Tas 0,8 procento, skiriamas nuo Bendrojo vidaus produkto gynybai, yra dvigubai mažiau nei Europos vidurkis. Galim džiaugtis lenkdami Liuksemburgą", – kalbėjo politikos ekspertas.

Kito politologo Tomo Janeliūno nuomone, Lietuva negali turėti priekaištų JAV gynybos srityje. Tuo tarpu JAV Lietuvai – gali dėl neatliktų namų darbų.

"Tai gėdinga ir čia nėra jokių pasiteisinimų. Partijų įsipareigojimai didinti išlaidas gynybai yra tušti. Jau dabar aišku, kad iki 2016 m. pasiekti užsibrėžto 1 procento BVP nebus galima. Tam reikėtų skirti papildomus 200 milijonų kasmet. Šiemet biudžetas palaiko tą patį lygį kaip ir praėjusiais metais. Partijų susitarimas yra niekinis, – dėstė mokslininkas, – Kai baigsis mūsų žvaigždžių valanda tarptautinėse organizacijose, mūsų vaidmuo Afganistane, reikės ieškoti naujų būdų save pristatyti".

Svarbu ne tik kariškiai

Lietuva savo saugumo ir užsienio politiką grindžia realistine samprata. "Mes vis dar esame priklausomi nuo galios pusiausvyros regione ir JAV yra tas veiksnys, kuris leido tą pusiausvyrą išlaikyti.", – sakė L.Kasčiūnas.

Mokslininko manymu, natūralu, kad JAV dėmesiui krypstant į Aziją, Vidurio ir Rytų Europos šalims kyla klausimų. JAV visada vertinta kaip tvirto saugumo garantas. L.Kasčiūnas siūlo į partnerius už Atlanto žiūrėti ne tik kaip karinius sąjungininkus, bet ieškoti ir kitų bendradarbiavimo būdų.

JAV galėtų būti svarbus veiksnys Lietuvos energetinio saugumo srityje. 2006-aisias prasidėjusi skalūnų revoliucija Jungtines Valstijas pavertė antrąja šalimi pagal išgaunamų dujų kiekį po Rusijos, o kainas nupjovė beveik dviem trečdaliais. L.Kasčiūno teigimu, dabar pagrindinis klausimas yra susijęs su dujų eksportu. Kol kas JAV dujas eksportuoti gali tik į tas šalis, su kuriomis yra pasirašiusi laisvos prekybos sutartį.

"Dėl to mums labai svarbios ES ir JAV derybos dėl laisvos prekybos sutarties. Šiuo metu JAV svarstoma galimybė palengvinti dujų eksportą. Mums tai labai aktualu. JAV tapo nebe dujų pirkėja, bet jų eksportuotoja". – sakė vienas ataskaitos bendraautorių. Jungtinėms Valstijoms nebeperkant dujų, bet jas eksportuojant, atsirado daugiau laisvų šaltinių, tai irgi pakeitė pasaulinę dujų rinką.

JAV ir Europos Sąjungai pasirašius sutartį apskaičiuota, kad ši kasmet atneštų į vidutinį 4 asmenų šeimos biudžetą po 545 eurus kasmet. "Jau dabar matosi, kad derėtis bus labai sunku. Kai Europos Sąjunga derasi su Ukraina ar kitomis šalimis, tai nebūna derybos. Jos tiesiog perima Europos standartus. Su JAV taip paprasta nebus", – tvirtino L.Kasčiūnas ir pabrėžė, kad sutartis sukurtų labai stiprų ekonominį traukos centrą. Korėjos kompanijos šiuo metu svarsto, kieno standartus priimti: Vakarų ar augančios Kinijos. JAV ir ES prekybinė sąjunga pastūmėtų tokias kompanijas rinktis Vakarų partnerius.

Nusiginkluoja tik viena pusė

Kitas studijos bendraautoris Vilius Ivanauskas teigė, kad nusiginklavimo klausimas dar anaiptol nėra išspręstas. "Nors akivaizdu, kad Rusija nėra tokia pajėgi, kaip jos pirmtakė, tačiau jos ketinimai akivaizdūs. Girdime jos retoriką, išraiškas dėl Baltijos šalių narystės NATO, matome karinių pajėgų atnaujinimą", – sakė V.Ivanauskas.

Mokslininkas pateikė keturias svarbiausias nusiginklavimo kryptis: strateginiai branduoliniai ginklai, taktiniai branduoliniai ginklai, priešraketinės gynybos sitemos ir konvenciniai ginklai.
"Medvedevui būnant prezidentu buvo tam tikro pakilimo branduolinio nusiginklavimo srityje. Bet pastarųjų metų, ypač pusės metų raida ir veiksmai, atrodo, keičiasi. Tai akivaizdžiai rodo mūsų poreikį išlaikyti JAV kaip strateginį partnerį regione", – kalbėjo V.Ivanauskas.

Rusijos karinės išlaidos kasmet auga dešimtadaliu. Kinijos išlaidos gynybai padvigubėja kas penkerius metus. Tuo tarpu Europos gynybos išlaidos mažėjo ir tai rodo, kad ji šioje srityje yra tiesiogiai priklausoma nuo JAV.

"Moderniausia Rusijos ginkluotė nukreipta į Vakarus tuo pat metu, kai Vakarai mažina išlaidas gynybai. Galbūt tai yra kaip atsvaras priešraketinės gynybos skydui", – sakė mokslininkas.

Išeitis – išmani gynyba

Kaip pavyzdį, išmanios gynybos srityje V.Ivanauskas pateikė Daniją. Ji skiria 1,5 proc. BVP gynybai, tačiau dalyvavo NATO sankcionuotoje misijoje Libijoje ir taip sustiprino savo autoritetą sąjungininkų akyse. Danija į konfliktą nusiuntė šešis F-16AM naikintuvus ir vieną transporto lėktuvą.

Lietuvai mokslininkas irgi siūlo susirasti nišos sferą, kurioje su mažesniais ištekliais Lietuvos pajėgos galėtų būti išskirtinės.

Mokslininkas pabrėžė, kad JAV mažinant karių skaičių Europoje, pačios šalys turi užtikrinti savo saugumą. Kad tai būtų įmanoma, reikia aiškiai pasiskirstyti kompetencijomis.

Komentaras
Debora A. McCarthy,
JAV ambasadorė Lietuvoje

Mes kalbame apie transatlantinius santykius, bet dažnai nepasakoma, kad tai broliški ryšiai. Brolį ne visada pakvieti į svečius, ne visada pasikalbi, tačiau suvoki, kad jis užaugo su tomis pačiomis vertybėmis, kaip ir tu. Mūsų santykiai su Lietuva yra grįsti saugumu. Jie tokie buvo ir bus. Ateityje mes dar daug kalbėsime apie nišų galimybes, Afganistaną, naujas nišas", – sakė D. McCarthy. Ji pabrėžė, kad JAV energetikos sektorius ką tik išgyveno didžiulę reformą. Šalis visada siekė tapti priklausoma tik nuo savo pačios dujų. Jos teigimu, tai payvko įgyvendinti, tačiau dabar ne visiems aišku, ką daryti toliau. Tačiau ji pabrėžė palaikanti Lietuvos energetinės nepriklausomybės siekius. "Svarbu ne tai, ką mes galime padaryti jums, bet tai, ką mes galime padaryti kartu.