Ar partijų žemėlapis perbraižytas ilgam?

Sauliaus Skvernelio partija „Vardan Lietuvos“ esmingai pakeitė politinių jėgų išsidėstymą. Realu, kad ekspremjeras gali grįžti į valdžią, o štai Ramūnui Karbauskiui žemesnėje lygoje gresia likti visam laikui.

„Vardan Lietuvos“ ribos

„Vardan Lietuvos“ nuo pat pirmųjų apklausų, net kai dar buvo oficialiai neįsisteigusi, šoko į partijų lyderius, o per kelis mėnesius įsitvirtino populiariausiųjų trejetuke. Naujausiose apklausose kai kur ji pirma (14,8 proc. rėmėjų, ELTA / „Baltijos tyrimai“), kai kur – antra (10 proc., „Delfi“ / „Spinter tyrimai“) ar trečia (11,6 proc., „Lietuvos rytas“ / „Vilmorus“).

Pirmasis trejetukas, kuriame dar yra Socialdemokratų partija (LSDP) ir Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD), pastaraisiais mėnesiais vis keičiasi vietomis, tačiau prie nugalėtojų pakylos kitų partijų neprileidžia. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ direktorius sociologas Vladas Gaidys atkreipia dėmesį, kad, skaičiuojant apsisprendusius, už ką balsuotų, šios trys partijos patraukia beveik 65 proc. viso elektorato, o kitos nuo jų gerokai atsilieka.

Vis dėlto, ar naujausiose apklausose S.Skvernelio partijos turimų 10–14,8 proc. rėmėjų dar gali gerokai pagausėti, o gal tai viršutinė riba, ypač dabar, esant didelei konkurencijai centro kairės politinių jėgų flange? Bent jau kol kas šią partiją palaikančių dalis yra gana stabili ir žymiai nekyla.

Kaip, beje, ir narių skaičius. Nors steigiasi vis nauji skyriai – štai Alytaus rajone šį pirmadienį įsisteigęs jau yra 43-ias, bet, kaip skelbia Teisingumo ministerija, partija „Vardan Lietuvos“ dabar turi 3 103, 62 narių mažiau, nei deklaruota kovą, ir pagal gausumą partijų rikiuotėje tėra vienuolikta, nors jau artėja prie LVŽS, kuri turi vos 690 narių daugiau. Bet iki pagrindinių varžovių reitingo pirmame trejetuke partijai „Vardan Lietuvos“ trūksta: LSDP jungia 14 619, TS-LKD – 12 981 narį, ir yra gausiausios politinės jėgos.

„Kurie iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) ar kitų partijų perbėgo pas S.Skvernelį, tai jau padarė, kurie norėjo prisijungti – prisijungė. Narių gali kažkiek padaugėti, gali būti koks pajudėjimas regionuose prieš savivaldybių tarybų rinkimus, bet nemanau, kad itin daug“, – prognozuoja politologė Jūratė Novagrockienė.

Po „Vardan Lietuvos“ įsisteigimo LVŽS prarado apie 580 narių, dabar ji deklaruoja jų turinti 3 793. Panašiai tiek pat neteko ir socialdemokratai, bet kai turi per 14,6 tūkst., praradimas ne toks skausmingas kaip „valstiečiams“.

Bet, žinoma, dėl partiečių pasitraukimo negalima kaltinti tik naujos partijos. Pavyzdžiui, per 400 prarado ir konservatoriai, ir tikrai ne dėl to, kad jie būtų perbėgę pas S.Skvernelį.

Lyderė: socialdemokratus aukštyn tempia ir jų pirmininkė V.Blinkevičiūtė, nors pati partija nieko išskirtinio nenuveikė. R. Lukoševičiaus / BNS nuotr.

Socialdemokratų mįslė

Partija „Vardan Lietuvos“ dėl reitingų ir elektorato tapo pagrindine socialdemokratų konkurente. Sociologas V.Gaidys aiškina, kad, analizuojant respondentus pagal įvairius pjūvius, palaikančių šias partijas profilis panašus.

Tuo neabejoja ir J.Novagrockienė. „Jų elektoratas labai persidengia. Dabar rinkėjas, kuriam patinka abi partijos, galėtų rinktis pagal skirtingą jų požiūrį į partnerystę ar civilinę sąjungą, apie ką dabar sukasi pozicijos ir opozicijos konfliktai. Socialdemokratai tai palaiko, o S.Skvernelio partija – aiškiai už tradicines šeimas ir vertybes, bet ne taip radikaliai kaip „valstiečiai“, kurie jau vos ne „Šeimų gynimo maršą“ remia“, – sako politologė.

Jos vertinimu, „Vardan Lietuvos“ pranašumas prieš socialdemokratus yra ir tai, kad nors abiejų partijų požiūris į karą ir paramą Ukrainai sutampa, bet S.Skvernelio pasisakymai labai ryškūs, jis tai sugeba iškomunikuoti aiškiau.

J.Novagrockienę kažkiek stebina, kad LSDP gana stabiliai išlaiko savo pozicijas, nors per daug nieko nenuveikė. V.Gaidys irgi prisipažįsta, kad jam aukšti socialdemokratų reitingai – pats neaiškiausias dalykas, to sociologas negali paaiškinti, nes, jo vertinimu, nei jie ypatingai ką veikia, nei kuo nors išsiskiria. V.Gaidys spėlioja, kad gal žmonėms pats partijos pavadinimas siejasi su stabilumu.

Šią partiją aukštyn tempia ir jų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, tarp visų politinių lyderių pagal populiarumą nusileidžianti tik Prezidentui Gitanui Nausėdai. Beje, naujausioje „Vilmorus“ apklausoje tik keturių politikų – be šių dviejų, dar krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko ir ketvirto šiame sąraše S.Skvernelio – teigiami vertinimai viršija neigiamus.

„Dabar apskritai politikų reitingai neaukšti. Palyginau prieš 20 metų ir dabar mūsų rengtas apklausas. Anuomet pirmoje vietoje tarp institucijų buvo Bažnyčia, žiniasklaida, dabar – ugniagesiai, kariuomenė. Bet ryškiausias skirtumas – kad asmenybių sąraše daugiau nei pusės reitingai buvo teigiami. G.Nausėdą teigiamai vertinančių procentas dabar pakilo iki 60, bet anuomet sąraše pirmą vietą užėmusio  prezidento Valdo Adamkaus reitingai buvo 70 proc. Anksčiau buvo visa plejada ryškių politikų, dabar tokių maža“, – lygina V.Gaidys.

Triskart: V.Gaidžio nuomone, LVŽS reitingas per metus sumažėjo net tris kartus visų pirma todėl, kad S.Skvernelis, daug kitų garsių žmonių paliko partiją, bet jis krinta ir dėl karo Ukrainoje kontekste netinkamos LVŽS retorikos. Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

LVŽS – žemesnėje lygoje

„Valstiečiai“, akivaizdu, neatlaikė S.Skvernelio ir jo rėmėjų praradimo. „LVŽS nukrito jau į kitą politinių žaidėjų lygą“, – sako V.Gaidys. Štai pirmo trejetuko rėmėjų dalis minėtose trijose apklausose – nuo 9,4 iki 15,7 proc., o LVŽS – nuo 4,5 iki 6,6 proc. Šioje, pavadinkime, antroje lygoje – ir Liberalų sąjūdis, Darbo partija, kai kuriose apklausose – ir „Laisvė ir teisingumas“. Jei Seimo rinkimai būtų dabar, skaičiuojant nuo apsisprendusių respondentų vertinimų, joms pavyktų peržengti 5 proc. barjerą.

„Kai pasirodo Viktoras Uspaskichas, „darbiečiai“ kiek atsigauna, kai jis pranyksta, ir vėl krinta žemyn. Bet ir tas atsigavimas – vis mažesnis. Ir ši partija gali likti popierinė. Liberalų sąjūdis liks su nelabai aukštais reitingais, bet sugebės peržengti 5 proc. barjerą, nes yra žmonių, kuriems nepatiks konservatoriai, kitiems – socialdemokratai ir „Vardan Lietuvos“, tad jie neturės už ką balsuoti, tik už liberalus“, – prognozuoja J.Novagrockienė.

„Valstiečiai“, akivaizdu, neatlaikė S.Skvernelio ir jo rėmėjų praradimo.

Ji nemano, kad LVŽS pavyks grįžti į aukščiausiąją lygą. Vienu metu jų lyderio Ramūno Karbauskio buvo nematyti, dabar jis kabinasi į viešąją erdvę, bet politologė nemano, kad labai patraukliai. Kaip ir LVŽS frakcijos Seime kai kurių narių pareiškimai, pavyzdžiui, Dainiaus Gaižausko, kai, svarstant klausimą dėl valstybės vadovo statuso Vytautui Landsbergiui suteikimo, jis paklausė, ar Ukrainos karo fone norima karo ir Lietuvoje.

„Šantažas ir labai agresyvi pozicija, kad jei bus stumiami įstatymai dėl partnerystės ir V.Landsbergio, LVŽS nepasirašys susitarimo dėl užsienio politikos (anksčiau minėjo – ir dėl gynybos), nemanau, kad žmonėms patiktų, net jei jie yra LVŽS rėmėjai, nebent pačiam branduoliukui“, – sako J.Novagrockienė.

Karas Ukrainoje yra visuomenės dėmesio centre, tad, pasak jos, žmonės dabar dėmesį nukreipę į tuos, kurie kalba apie su tuo susijusius klausimus. Tai rodo labai pakilęs krašto apsaugos ministro A.Anušausko reitingas, kaip ir Prezidento G.Nausėdos, nes jis tapo labai matomas, daug nuoseklesnis užsienio politikosrityje. „Tad šiame kontekste susitarimai dėl gynybos, dėl užsienio politikos yra labai svarbūs, o „valstiečiai“ šiuos dokumentus naudoja kaip priemonę kovoje dėl visai kitų dalykų“, – kritikuoja politologė.

Kad žmonėms tai nepatinka, rodo ir vis mažėjantys LVŽS reitingai. Lygiai prieš metus ji turėjo 16,2 proc. palaikymą, rugsėjį S.Skverneliui ir jo komandai pasitraukus iš LVŽS frakcijos, „valstiečių“ rėmėjų beliko 10,4 proc., o dabar – 5,5 proc.

„LVŽS reitingas per metus sumažėjo tris kartus. Pagrindinė priežastis – LVŽS skilimas, kai S.Skvernelis, daug kitų garsių žmonių paliko „valstiečius“. Bet yra ir kitų aplinkybių: karo Ukrainoje kontekste dabartinė LVŽS retorika nelabai tinka“, – mano V.Gaidys.

Ar LVŽS į žemesnę politinę lygą nukrito visiems laikams, ar sugebės pakilti? „Nelabai tikiu, kad sugebės pakilti. Jei ir pakils – tai nedaug, ne tiek, kad nurungtų partiją „Vardan Lietuvos“ ir socialdemokratus. Šios dvi partijos „valstiečius“ nustūmė žemyn, užėmė centro kairės skalėje turėtą LVŽS vietą, o partijos neveikia vakuume – labai priklauso, kaip pozicionuojasi kitos politinės jėgos“, – pabrėžia J.Novagrockienė.

Abejonės: J.Novagrockienės prognozėmis, TS-LKD, net jei surinktų daug balsų, klausimas, ar turėtų su kuo sudaryti valdančiąją koaliciją. Liberalų neužtektų, o Laisvės partija vargu ar sugebėtų pakilti iki 5 proc. J. Kalinsko / BNS nuotr.

Spurto nematyti

Be trijų pirmoje ir keturių antroje politinėse lygose, likusios septyniolika oficialiai registruotų partijų – žemiausioje lygoje ir joms šansai patekti į nacionalinę lygą – minimalūs. V.Gaidžio pastebėjimu, nematyti jokių judesių, kad kas keistųsi.

Pavyzdžiui, buvę „socialdarbiečiai“, dabar Regionų partija, įvairiose apklausose pelno vos apie 1 proc. rėmėjų. „Nors pavadinimas pasirinktas labai teisingas, nes regionuose daug problemų, bet tai  nevienalytis darinys, ir klausimas, ar jis išliks, nebent bus atstovaujamas kai kurių savivaldybių lygmeniu“, – mano J.Novagrockienė.

Suskilus socialdemokratams, nauja Socialdemokratų ir darbo partija dar kiek laikėsi, paskui keitė pavadinimą, vadovus. Apklausose ji – tarp autsaiderių, bet Teisingumo ministerijos skelbiami narių duomenys rodo, kad nuo pernai spalio ji pagausėjo net 783 bendrapartiečiais ir dabar jų yra 4 387.

Kitos partijos, apklausose tesurenkančios vos procentą kitą rėmėjų ar patenkančios į kategoriją „kitos“, kurioms simpatijų dalybose lieka vos kiek daugiau nei šimtadalis balsų, tuo pasidžiaugti negali. Ne viena jų vegetuoja ties minimaliu reikalaujamu narių skaičiumi.

Nors yra ir mistiškų išimčių. Pavyzdžiui, „Lietuva – visų“, anksčiau turėjusi Emigrantų partijos pavadinimą, deklaruoja turinti per 4,2 tūkst. narių, tačiau po vis nesėkmingų rinkimų kokių nors gyvybės ženklų iš jos beveik nematyti.

Laukia sugrįžimas?

Galiausiai, nors iki nacionalinių rinkimų – dar beveik pustrečių metų, jau pradedama prognozuoti, kam pastarųjų metų tendencijos leidžia tikėtis valdžios.

„Tokia koalicija, kokia yra dabar, neįmanoma“, – prognozuoja J.Novagrockienė. Nors konservatoriai ir po pusantrų metų valdžioje apklausose tebėra prie lyderių, net jiems vėl laimėjus rinkimus, pristigtų partnerių valdančiajai koalicijai.

Politologės nuomone, turbūt nė viena partija nepriėmė tiek socialiai reikšmingų priemonių infliacijai suvaldyti, pensijoms ir atlyginimams didinti, kainų kilimui kompensuoti kaip konservatoriai. Yra nemažai jų nemylėtojų, bet žmonės nori nenori turi tai pripažinti ir pripažįsta. Tiesa, tokius sprendimus priimti konservatorius verčia ir aplinkybės – krizinė ekonominė situacija ir COVID-19 pandemija, o leidžia tai daryti dabartinės galimybės lengvai skolintis. Pasitikėjimą TS-LKD didina ir labai aiški pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu.

„Bet, kalbant apie TS-LKD perspektyvą, net jei jie surinktų daug balsų, neaišku, ar turėtų su kuo sudaryti valdančiąją koaliciją. Liberalų sąjūdžio balsų neužtektų, o akivaizdu, kad Laisvės partija praranda savo pozicijas, ir abejoju, ar ji sugebės pakilti iki 5 proc.“, – prognozuoja J.Novagrockienė.

Pasak jos, „laisviečiai“ nesugeba tesėti visų pažadų savo rinkėjams, o nepasiektas rezultatas gali nuvilti. Įteisintos lotyniškos raidės asmenvardžiuose, bet nepavyko pasiekti lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo, stringa įstatymas dėl partnerystės. Be to, šiai partijai balsų per rinkimus pritraukė tai, kad ji buvo nauja, nes Lietuvoje linkstama balsuoti už naujokus, bet kituose rinkimuose šio veiksnio nebeliks.

Vienas didžiausių Laisvės partijos postų – Vilniaus mero, bet, J.Novagrockienės nuomone, Remigijaus Šimašiaus politika kuo toliau, tuo labiau piktina vilniečius dėl abejotino skaidrumo statybų projektų,  dėl mero projektų siaurinant gatves ir kitų, dėl ko Vilnius darosi nepatogus gyventi. Ne veltui R.Šimašius neketina kandidatuoti dar vienai kadencijai, nes puikiai jaučia, kad neturi didelio vilniečių pasitikėjimo. Bet nusivylimą savivaldoje rinkėjai gali perkelti ir į nacionalinius rinkimus.

Tad, J.Novagrockienės nuomone, bent jau pagal pastarųjų metų prognozes, po 2024-ųjų Seimo rinkimų valdančiąją koaliciją greičiau sudarys LSDP, „Vardan Lietuvos“ ir dar kuri partija nei TS-LKD su liberalais.


Metai pakeitė partijų reitingus

2021 m gegužė 2022 m. gegužė

LVŽS 16,2 proc. 5,5 proc.

TS-LKD 14,8 proc. 12,1 proc.

LSDP 10,2 proc. 15,7 proc.

Liberalų sąjūdis 6,2 proc. 5,3 proc.

Darbo partija 4,4 proc. 3,7 proc.

Laisvės partija 3,5 proc. 2,6 proc

„Vardan Lietuvos“ 11,6 proc.

Šaltinis: „Lietuvos rytas“ / „Vilmorus“



NAUJAUSI KOMENTARAI

CopyPaste

CopyPaste portretas
Kada bus atšaukta nepaprastoji padėtis leidžianti apgailėtinos kompetencijos valdžiai daryti ką nori? Šalies ūkis nereguliuojamas, vyriausybės sprendimai įgyvendinami net nepateikus seimo svarstymui o žiniasklaidoje tik privaloma Lietuvos užsakomoji žurnalistika, piliečių varžymai ir negarbinga propaganda. Kodėl nesilaikoma LR Konstitucijos? Kodėl įvairaus plauko politiniai nusikaltėliai diktuoja savo sąlygas Lietuvai?Kur Konstitucinis teismas, Prokuratūra ir visa teisėsauga garantuojanti Lietuvos piliečiams jų teises ir laisves?

ona

ona portretas
N.Zelandijoje 5 milijonai gyventojų , o parlamentas .....tik 120 .....

Purmaliai

Purmaliai portretas
Gražu žiūrėti! greit apsivemsiu ?
VISI KOMENTARAI 76
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių