Į KT dėl pernai kovą priimtos rezoliucijos, kuria Seimas leido suvaržyti R.A.Ručio laisvę, kreipėsi ketvirtadalis Seimo narių. Jie argumentavo, kad rezoliucija priimta nedalyvaujant nei pačiam R.A.Ručiui, nei jo įgaliotam asmeniui. Taip esą buvo pažeista politiko „teisė į gynybą ir teisė būti išklausytam“, nesuteikta galimybė „apsiginti nuo galimai jam formuojamos politinės bylos“.

Seimo statutas numato, kad diskusijoje dėl rezoliucijos sutikti Seimo narį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jį suimti ar kitaip suvaržyti jo laisvę dalyvauja, be kitų, Seimo narys, kurio klausimas sprendžiamas, arba kitas jo įgaliotas Seimo narys.

Neišklausius R.A.Ručio, Seimo narių grupės teigimu, ginčijama rezoliucija pagal priėmimo tvarką prieštarauja Konstitucijos 62 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Seimas parlamentaro teisinę neliečiamybę panaikino pernai kovo pabaigoje. Neliečiamybės panaikinimo dieną blogai pasijutęs „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas buvo išvežtas į Santariškių klinikas, vėliau pervežtas į Kauno klinikas, iš kurių balandžio pradžioje paleistas.

R.A.Ručys pernai buvo paskelbtas įtariamuoju dėl prekybos poveikiu. Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys  iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus. Pats parlamentaras savo kaltę kategoriškai neigia.

Vėliau įtarimai dėl prekybos poveikiu ir pinigų plovimo pernai metų pabaigoje buvo pateikti ir partijai „Tvarka ir teisingumas“ kaip juridiniam asmeniui.