B. Ropė sprendimą dėl Kaliningrado palygino su Taivano klausimu: turėjome pasimokyti

„Man truputį primena Taivano klausimą“, – Briuselyje žurnalistams teigė B. Ropė. Paklaustas, ar sąsajų tarp sprendimų jis įžvelgia dėl skubėjimo, B. Ropė patikslino, kad paprasčiausiai jam atrodo esą reikėjo priimti sprendimus įvertinus pasekmes.

„Ne tai kad paskubėta, bet turėjome pasimokyti ir pasitarti, priimti sprendimus, įvertinti pasekmes ir juos leisti. Aš nežinau, ar tai buvo daroma, ar tai buvo paprasčiausiai formaliai pritaikytas europinis dokumentas“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas antradienį perspėjo Europos Sąjungą ir Lietuvą „rimtais“ padariniais dėl ES sankcionuotų prekių tranzito geležinkeliu apribojimų į Maskvos eksklavą Kaliningradą. Tačiau Lietuvos politikai Rusijos reiškiamus priekaištus vadina propaganda.

Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje (URM) pirmadienį vyko susitikimas su Rusijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Sergejumi Riabokoniu. Rusijos diplomatui įteikta nota, kurioje paaiškinamas ES ribojamųjų priemonių taikymas Kaliningrado tranzitu gabenamoms tam tikros kategorijos prekėms.

URM nurodo, kad susitikimo metu paneigta Rusijos atstovų skleidžiama informacija, esą Lietuva uždraudė Kaliningrado srities tranzitą.

Taip pat ministerijos pranešime teigiama, kad per Lietuvos teritoriją toliau vyksta keleivių ir prekių, kurioms netaikomas ES sankcijų režimas, gabenimas į Kaliningrado sritį ir iš jos. Šiam tranzitui Lietuva nėra įvedusi jokių vienašališkų, individualių ar papildomų ribojimų. Lietuva nuosekliai įgyvendina ES sankcijas, kurios turi skirtingus pereinamuosius laikotarpius bei įsigaliojimo terminus.

Kaip numatyta 2022 metų kovo 15 dieną priimtame 4-ajame ES sankcijų pakete, 2022 metų birželio 17 dieną galutinai įsigaliojo ES ribojamosios priemonės rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų produktų importui į ES ir pervežimui per ES teritoriją.