„Laiške Baltijos valstybių ministrai palankiai įvertina Europos Sąjungoje ir G-7 jau atliktą darbą nagrinėjant galimybes panaudoti imobilizuotą Rusijos valstybės turtą tiek Ukrainai remti, tiek ir jos atstatymui ir kviečia G-7 toliau, glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Sąjunga, tarptautiniais partneriais ir sąjungininkais ieškoti teisinių sprendimų, kaip panaudoti visą Rusijos valstybės turtą Ukrainoje padarytai žalai kompensuoti“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

„Rusijos agresija prieš Ukrainą yra brutalus ir akivaizdus Jungtinių Tautų Chartijos ir tarptautinės tvarkos grindžiamos teisės viršenybe ir tarptautine teise pažeidimas. Tai ne tik karas prieš Ukrainą. Jei agresorius liks nenubaustas ir agresoriui nereikės atlyginti padarytos žalos, tokiu būdu bus pasiųsta klaidinant žinia, kad agresija lieka nenubausta“, – laiške teigia Baltijos valstybių ministrai.

G-7 šalių lyderiai ketvirtadienį viršūnių susitikime Italijoje sutarė dėl naujos 50 mlrd. dolerių (46,45 mlrd. eurų) paskolos panaudojant pelną iš įšaldyto Rusijos turto.

Europos Sąjunga anksčiau šiais metais sutarė Ukrainai skirti pelną iš palūkanų už Rusijos turtą, įšaldytą Vakaruose Maskvai 2022-ųjų vasarį užpuolus savo kaimynę.

Tačiau G-7 siūlo idėją šiuos pinigus panaudoti teikiant didesnę ir skubesnę pagalbą didžiule išankstine paskola.

Paskola galiausiai būtų apmokėta iš būsimo pelno, nors esama rizikos, kad šis finansavimo šaltinis išseks, jei Rusijos turtas bus atblokuotas, pavyzdžiui, taikos susitarimo atveju.

URM pabrėžia, kad Pasaulio banko duomenimis, Ukrainos atstatymui ir rekonstrukcijai per ateinantį dešimtmetį reikės mažiausiai 486 mlrd. dolerių, o visa rekonstrukcija gali siekti iki 1 trln. dolerių.