Daug kuo panašūs

Sekmadienį buvo paskutinė diena kelti kandidatus į LSDP pirmininkus. Tarp 16 570 bičiulių – būtent taip socialdemokratai kreipiasi vieni į kitus – jie įžvelgė šešis pretendentus išvesti partiją iš jau gerokai užsitęsusio nesėkmių ruožo. Sekmadienio duomenimis, 25 iš 60-ies partijos skyrių pasiūlė Europos Parlamento (EP) narį Juozą Oleką, septyniolika – jo kolegę EP Viliją Blinkevičiūtę, trys – laikinąjį LSDP pirmininką Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių, du – buvusį partijos lyderį Seimo narį Gintautą Palucką, vienas – Akmenės rajono merą Vitalijų Mitrofanovą, LSDP moterų sąjunga – parlamentarę Orintą Leiputę. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas Liutauras Gudžinskas save išsikėlė pats.

Pirmadienį LSDP pirmininko rinkimų komisija patvirtino kandidatų sąrašą. Jais tapo tie, kurie pateikė komisijai privalomus dokumentus ir programą. Jais tapo: 61-ų V.Blinkevičiūtė, 65-erių J.Olekas, 49-erių V.Mitrofanovas ir 39-erių L.Gudžinskas. Nepaisant to, kad J.Olekas išsiveržęs į priekį pagal jį palaikiusiųjų skyrių skaičių, kova neturėtų būti į vienus vartus: visuotiniame balsavime simpatijos gali išsidėstyti visaip.

Du ryškiausi konkurentai turi daug panašumų: abu EP nariai, buvę Seimo nariai, eksministrai, LSDP veteranai, tos pačios kartos žmonės. Abu vienas kitam negaili pagyrų, bet mato ir savo privalumus prieš konkurentą.

V.Blinkevičiūtė vardija: "Partijos lyderis turi įrodyti savo darbais, kur anksčiau bebūtų dirbęs, kad užsitarnavo žmonių pasitikėjimą. Aš daug metų dirbau vienos sunkiausių sričių – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, sukaupiau patirties ir dirbdama EP, drąsiai ginu savo idėjas, sričiai, už kurią esu atsakinga, atstovauju atiduodama visas savo jėgas." V.Blinkevičiūtė priduria ir dar vieną savo privalumą: kai sudėtinga situacija, ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje, vadovauti ateina moterys.

O J.Olekas pabrėžia: "Šiandien LSDP pirmininkui reikia tvirtesnio socialdemokratinio stuburo. Esu šioje partijoje nuo pat jos atkūrimo, niekada nekeičiau nei partijos, nei pažiūrų. O mano organizaciniai gebėjimai leidžia priimti didžiulį iššūkį, kurio imtis pasiūlė partijos bičiuliai."

V.Blinkevičiūtei turbūt ne tik varžovas primins, kad ji politinę karjerą pradėjo kaip Naujosios sąjungos atstovė ir tik vėliau tapo socialdemokrate. Bet ir J.Oleko politinė biografija – ne be šešėlio: jam būnant krašto apsaugos ministru, kilęs auksinių šaukštų skandalas neužmirštas lig šiol.

V.Blinkevičiūtė į LSDP pirmininkus kandidatuoja pirmą kartą, J.Olekas kartą yra pralaimėjęs rinkimus Gediminui Kirkilui, dabar jau kitos – "socialdarbiečių" partijos lyderiui. "Dabar bičiuliai, man atrodo, to gailisi", – sako J.Olekas.

Abiem sėkmės rinkimuose atveju gali kilti dilema, ar pavyktų suderinti darbą EP ir vadovauti partijai iš Briuselio. Tiesa, COVID-19 pandemijos laikotarpiu EP nariai daugiausia dirba nuotoliniu būdu. "Neatmetu galimybės svarstyti, ar trauktis iš EP, jei tai bus nesuderinami dalykai. Bet stengsiuosi suderinti", – žada V.Blinkevičiūtė.

J.Olekas sako, kad nenorėtų būti toks pirmininkas, kuriam partija turėtų mokėti atlyginimą: "Pradėčiau dirbti būdamas europarlamentaras, o paskui svarstyčiau, ar yra tam kliuvinių."

Beje, tokiu atveju, LSDP taptų trečia Lietuvos partija, vadovaujama iš Briuselio: nuotoliniai yra ir Darbo partijos (DP), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) lyderiai.

Stuburas: J.Olekas pabrėžia, kad šiandien LSDP pirmininkui reikia tvirtesnio socialdemokratinio stuburo, o jis šioje partijoje nuo pat jos atkūrimo niekada nekeitė nei partijos, nei pažiūrų. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Ieško taikytojo

Vis dėlto, keičiant partijos lyderį po LSDP nesėkmingų 2016 m. rinkimų, rinkėjams buvo siunčiama žinutė, kad socialdemokratai atsinaujina ir atsijaunina. Tuomet 37-erių Vilniaus vicemeras G.Paluckas, nugalėjęs anuomet 32-ejų ūkio ministrą M.Sinkevičių, paragino nupūsti dulkes nuo rožių atlapuose – grįžti prie tikrosios socialdemokratijos vertybių, tapti modernia ir skaidria tikrai kairiąja politine jėga.

Dabar, vėl patyrus fiasko Seimo rinkimuose, dvikovoje dėl pirmininko posto – vos ne dvigubai vyresni konkurentai nei prieš ketverius metus. Toks pasirinkimas rodo, kad labiau ieškoma ne reformatoriaus, o įsiaudrinusių dėl nesėkmių bičiulių taikytojo.

Labiau ieškoma ne reformatoriaus, o įsiaudrinusių dėl nesėkmių bičiulių taikytojo.

"Pagrindinė mano žinia – kad mes, socialdemokratai, turime būti stiprūs, vieningi ir tikrai atiduoti visas jėgas, kad Lietuvos žmonių gyvenimo kokybė pasikeistų iš esmės. Mums reikia susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą vienintele Lietuvoje tikrai kairiąja partija Lietuvoje – socialdemokratais, ir mes tai galime padaryti", – sako V.Blinkevičiūtė, pabrėždama, kad tikrosios socialdemokratų vertybės turi būti socialinių problemų sprendimas.

J.Olekas žada dar labiau įtvirtinti tikrąsias socialdemokratines vertybes ir pakviesti ne tik socialdemokratus, bet ir visus Lietuvos žmones įveikti naujus – ekologinį, skaitmenizacijos – iššūkius. Jis sako siekiąs sukurti naują bendrystę, kurioje būtų daugiau solidarumo, daugiau saviraiškos galimybių.

J.Olekui tenka neigti ir nuogąstavimus, neva jis neprieštarautų "socialdarbiečių" grįžimui į LSDP. "Partijų jungimosi negali būti, nes Socialdemokratų darbo partijoje labai mažai socialdemokratijos, jei tokios yra. Bet visi žmonės, kurie turi socialdemokratines pažiūras ir sutinka su LSDP statutu, gali pretenduoti prisijungti prie partijos, o kas bus priimti, spręs skyriai", – sako J.Olekas.

Krizės: V.Blinkevičiūtė žada siekti, kad žmonių gyvenimo kokybė pasikeistų iš esmės, ir primena, kad, esant sudėtingai situacijai, vadovauti ne tik Lietuvoje ateina moterys. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Tikslas – įžiebti diskusiją

Kitiems dviem kandidatams – V.Mitrofanovui ir L.Gudžinskui – pergalės tikimybė minimali. V.Mitrofanovas sako kandidatuosiantis, kad LSDP nebūtų kaip konservatoriai, kuriems pirmininką tiesiog paskirs.

L.Gudžinskas kandidatavimu kelia tikslą įžiebti partijoje diskusiją apie jos ateitį. Nors prieš daugiau kaip trejus metus tapusį socialdemokratu žinomą politologą galima vadinti šios partijos smegenimis – jis rengė ir koordinavo pagrindinius partijos programinius dokumentus, tačiau partijos bičiulių palaikymo nei keliant kandidatus į pirmininkus, nei reitinguojant partijos rinkimų sąrašą jis nesusilaukė.

Tad ko jam trūksta, kad taptų partijos lyderiu? "Kiek turiu, pakanka, kad galėčiau būti sėkmingu partijos pirmininku. Tačiau iš karto sakiau, kad save matau kaip partijos pirmininką, kurio pagrindinė funkcija būtų sutvarkyti partijos vidų, bet partijos pirmininkas nebūtinai turi būti ir rinkimų sąrašo lyderis", – sako L.Gudžinskas.

Rinkimuose sėkmingiausios buvo būtent tos partijos, kurias vedė ne partijų pirmininkai. Tad kodėl LSDP negalėtų daryti kaip Tėvynės sąjunga-Krikščionys demokratai (TS-LKD) ar Valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tik socialdemokratai turėtų vedlį iš savo partijos, bet nebūtinai pirmininką.

Politologas primena, kad, pavyzdžiui, JAV daug kas nepasakytų, kas yra respublikonų ar demokratų vadovai, nes jų darbas – koordinuoti partijų veiklą, bet jie nėra atstovai į prezidentus ar parlamento pirmininkus. Vokietijoje kai kurios partijos kelia lyderių komandas – dviejų ar daugiau partijos narių tandemus.

"Pas mus per daug koncentruojamasi į vieną asmenį. Partijos neturėtų veikti kaip vieno ar kito asmens asmeninės kunigaikštystės, kur vienas žmogus tvarkosi kaip savo ūkyje", – pabrėžia L.Gudžinskas.

Mums reikia susitvarkyti vidinį partijos gyvenimą, įvesti daugiau demokratijos, gerokai rimčiau žiūrėti į partijos politinį potencialą.

Jis sako kėlęs savo kandidatūrą LSDP pirmininko rinkimuose, siekdamas inicijuoti diskusiją dėl tolesnio partijos kelio. "Norint susigrąžinti rinkėjų pasitikėjimą, vien naujo lyderio neužteks. Mums reikia susitvarkyti vidinį partijos gyvenimą, įvesti daugiau demokratijos, gerokai rimčiau žiūrėti į partijos politinį potencialą. Mano misija būtų statuto pakeitimai, think-tank suformavimas, platesnių svarstymų praktikos įdiegimas", – vardija kandidatas į LSDP pirmininkus.

Pasak jo, dabar dažnai būna, kad partija pakviečia kokį intelektualų ar iniciatyvų žmogų, iš jo pasiima, ką nori pasiimti, bet šis nelabai gali partijoje prasimušti, nes sprendimų priėmimo struktūros uždaros. Tai gerai iliustruoja ir jo paties pavyzdys: nors rengė daug programinių dokumentų, tačiau partijos taryba – 200 narių organas rinkimų į Seimą sąraše jam buvo paskyręs apie 80 vietą. Partijos pirmininkas kiek galėjo, tiek pakėlė – į 55-ą, rinkėjai kilstelėjo į 28-ą. Mandatui laimėti reikėjo partijos sėkmės, bet ji socialdemokratus ir vėl apleido.

"Ankstesnės partijos pergalės buvo nukaltos remiantis valdžios vertikale, kurios priešakyje – pirmasis atkurtos Lietuvos prezidentas, vėliau – jo atminimas. Tačiau antri iš eilės Seimo rinkimai parodė: laikai pasikeitę. Reikia ir naujų žmonių, ir naujo požiūrio. Trečiąkart lipti ant to paties viršūnėlių valdymo grėblio nevertėtų. Būtina žymiai išplėsti savo akiratį, rėmėjų gretas ir sprendimų priėmėjų ratą. Negali būti lygesnių bičiulių už kitus", – neabejoja L.Gudžinskas.

Bet, kaip parodė ir ketveri G.Palucko pirmininkavimo metai, nelengva įtikinti imtis pokyčių tuos, kurie dabar turi įtaką, o dėl tų pokyčių dalį jos prarastų.

Pasirinkimas: M.Sinkevičiui daug kas prognozuotų pergalę rinkimuose, bet jis apsisprendė kol kas koncentruotis į esamas pareigas, o jų turi daug. P. Peleckio / Fotobanko nuotr.

Pirmininkas vienai kadencijai?

Laikas socialdemokratams tikrai sudėtingas. 2020-ųjų Seimo rinkimuose LSDP pelnė mažiausiai mandatų per pastaruosius 20 metų, Delfi.lt užsakymu "Spinter tyrimų" vasarį atliktoje apklausoje socialdemokratai partijų rikiuotėje – tik penkti su 4,5 proc.

Dėl partijos nesėkmių rinkimuose atsakomybę vis prisiima jos pirmininkai: prieš ketverius metus atsistatydino Algirdas Butkevičius, šį sausį tai padarė G.Paluckas, tiesa, tik po LSDP tarybos verdikto, kad jis nepateisinęs partijos lūkesčių.

"Atrodytų, gana keista, kad partija, būdama labai didelė pagal savo narių skaičių, taip ilgai išgyvena lyderystės krizę. Tačiau ši krizė – ne tiek dėl neturėjimo ryškių ir politikai gabių asmenybių, kiek dėl šios partijos tapatybės krizės. Iš esmės įtampos LSDP juk kyla dėl partijos pragmatiškumo versus programiškumo, tai yra kokiu laipsniu LSDP turi leistis į kompromisus su kitomis partijomis ir kiek nuosekliai turi propaguoti bei ginti kairiąsias vertybes, pasisakydamos už valstybės vaidmens didinimą, socialinės atskirties mažinimą, samdomų darbuotojų teisių apsaugą ir panašiai", – vertina politologė prof. Irmina Matonytė.

Jos nuomone, nors G.Palucko bandymai partijoje įtvirtinti demokratines vidinių diskusijų ir balsavimo procedūras baigėsi ir jo paties pralaimėjimu, ir partijos nesėkme Seimo rinkimuose, jie veltui nepraėjo. "Dabar LSDP vidaus diskusijos akivaizdžiai tapo gilesnės ir idėjiškai kryptingesnės", – mano politologė.

Ji nesiima prognozuoti, kuris iš dviejų rinkimų favoritų taps naujuoju LSDP pirmininku, nes abiejų rinkimų profiliai gana panašūs. "Svarbiausias, bet laikytinas trūkumu, o ne privalumu, bendras jų bruožas, kad ir vienas, ir kitas dabar yra EP nariai, tai yra savo laiką ir energiją dalija, vaizdingai tariant, tarp Briuselio ir Vilniaus", – pastebi politologė, pridurdama, kad V.Blinkevičiūtės atvejis sudėtingesnis tuo, kad ji jau seniai gana stipriai įsitvirtinusi europinėje politikoje, užima svarbias pareigas EP, tad grįžimas į nacionalinę politiką partijos lyderystės funkcijoms neturėtų būti jai pačiai labai patrauklus, o bičiuliams nelabai įtikinamas turėtų būti jos pasišventimas partijos vedimui iš krizės. O retorikos, gebėjimo įtikinti rinkėjus, politinės patirties nacionalinio lygmens įstatymų leidybos ir vykdomojoje valdžioje požiūriu abu kandidatai gana panašūs.

Rinkimai būtų atrodę visai kitaip, jei būtų kandidatavęs dabar ryškiausias jaunesnės kartos socialdemokratas laikinasis LSDP pirmininkas M.Sinkevičius. Jam daug kas prognozuotų pergalę rinkimuose. Tačiau jis apsisprendė kol kas koncentruotis į esamas pareigas, o jų turi daug. Jis – Savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono meras ir, kaip pats sako, turi didžiausią savo darbą namie, mat šeima šį sausį pagausėjo antra atžala.

"Bet mano amžius leidžia dar ne kartą išbėgti į aikštelę", – M.Sinkevičius neatmeta galimybės kandidatuoti po dvejų metų. Nemažai kas prognozuoja, kad dabar naująjį partijos lyderį socialdemokratai renka vienai kadencijai.

Pirmas rinkimų turas vyks balandžio 22–25 d., antras – gegužės 7–9 d., o naujas partijos vedlys bus patvirtintas suvažiavime gegužės 29-ąją.

L.Gudžinskas. VRK nuotr.

Lyderių keisti nesirengia

"Turėsime įdomią partinę kovą. Demokratijos šventė bus didesnė nei LSDP konkurentų konservatorių. Pas mus taip nebus, kad paskirsime vieną kandidatą į vieną vietą", – džiaugiasi laikinasis LSDP pirmininkas M.Sinkevičius.

Turėjo vykti TS-LKD pirmininko rinkimų pirmasis turas. Partijos skyriai buvo iškėlę net šešiolika kandidatų, tačiau visi, išskyrus Gabrielių Landsbergį, atsiėmė savo kandidatūras, motyvuodami, kad, esant ypatingai pandeminei situacijai, reikia susitelkimo, vieningo darbo Seime ir Vyriausybėje, o vidinė konkurencija tam kliudytų.

Niekas neabejoja, kad į pergalę Seimo rinkimuose partiją atvedęs G.Landsbergis būtų perrinktas, kaip ir neginčija, kad postus valdžioje turintiems kandidatams pandemijos metu vykdyti aktyvią rinkimų kampaniją būtų sunku. Antra vertus, konservatoriai praleido progą padiskutuoti apie partijos ateities viziją, o demokratiniai rinkimai neturėtų mažinti nei partijos narių susitelkimo, nei vienybės.

G.Landsbergis konservatoriams vadovauja nuo 2015-ųjų. Pirmą kartą jį išrinktus konservatorių vedliu, jam prilipo anūko pravardė, mat partijoje jis buvo dar debiutantas, ir postą jam lėmė ne jo nuveikti partijoje darbai, o garsi pavardė. Bet G.Landsbergiui pavyko atvesti partiją iki triumfo Seimo rinkimuose.

Neketina keisti savo partijos lyderio ir Darbo partija. Ją 2003 m. įsteigęs Viktoras Uspaskichas joje buvo vienvaldis, net jei pirmininko poste buvo ir kas kitas. Tačiau 2015 m. jis pareiškė išeinantis į pensiją ir iš jos pasitraukė. Nėra V.Uspaskicho – nėra ir DP: 2016-aisiais ji net neperžengė Seimo rinkimų barjero. 2018 m. V.Uspaskichas grįžo – grįžo ir Darbo partija į Seimą.

Kaip ji neįsivaizduojama be V.Uspaskicho, taip LVŽS – be Ramūno Karbauskio. Politologai šias partijas prilygina akcinėms bendrovėms, kurias valdo amžini lyderiai.

Pirmą kartą tuomet dar Valstiečių partijos pirmininku R.Karbauskis tapo 1997 m., būdamas vos 27-erių. 2001-aisiais partija susijungė su Kazimiros Prunskienės vadovauta partija ir R.Karbauskiui teko tenkintis jos pirmojo pavaduotojo postu. 2009 m. jis susigrąžino ir partiją, ir lyderio postą, kurio neapleidžia lig šiol.

Ilgaamžiškumo poste rekordininkas ir LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Jis partijai vadovauja nuo 1999-ųjų. Po nesėkmingų Seimo rinkimų jis sakė pasiryžęs užleisti postą kitam. Tai pareiškė ne pirmąkart, tačiau partija lyderiu lig šiol mato tik jį.

2019-aisiais savo lyderes išsirinko abi liberaliosios partijos. Liberalų sąjungai pradėjo vadovauti Viktorija Čmilytė-Nielsen, naujai įsteigtai Laisvės partijai – Aušrinė Armonaitė.

Buvę LSDP pirmininkai

Kazimieras Antanavičius 1989–1991

Aloyzas Sakalas 1991–1998

Vytenis Andriukaitis 1998–2001

Algirdas Mykolas Brazauskas 2001–2007

Gediminas Kirkilas 2007–2009

Algirdas Butkevičius 2009–2017

Gintautas Paluckas 2017–2021