„Ministras su komanda turi politiškai proaktyviai veikti, (...) (svarbu – BNS), kaip tu gebi įtikinti tuose įvairiuose koridoriuose, formaliuose ir neformaliuose pokalbiuose, kaip tu gebi telkti regioninį palaikymą, (...) yra įvairių priemonių, mes jas savo laiku bandėme ir mums tas pavyko“, – BNS sakė A. Bilotaitė.

„Aš to norėčiau palinkėti vidaus reikalų ministrui ir jo komandai – veikti proaktyviai, ieškant paramos, įtikinant institucijas šių sprendimų svarba, (...) turi dirbti įdėdamas maksimalias pastangas“, – teigė ji.

Pernai gegužę tuo metu VRM vadovavusi A. Bilotaitė pranešė, kad regiono valstybės sutarė sukurti vadinamąją „dronų sieną“.

Tuomet ji BNS sakė, kad „dronų sienai“ valstybės naudotų bepiločius orlaivius stebėti pasienio ruožą, taip pat antidronines sistemas, kurios leistų stabdyti kontrabandai ir provokacijoms naudojamus dronus iš priešiškų valstybių. Tada ji nesiėmė vertinti, kada ši idėja bus realizuota.

Ministras su komanda turi politiškai proaktyviai veikti.

„Tai buvo trijų Baltijos šalių sprendimas, jis gimė, kai turėjome vizitą Estijoje. Tai idėja, kad turėtume modernų sprendimą stiprinti mūsų išorės sienos apsaugą, buvo pasiūlymas tokios „dronų sienos“, – BNS sakė A. Bilotaitė.

„Buvome sutarę, kad kreipsimės dėl papildomo finansavimo, kaip suprantu, dabar tie sprendimai ne tokie pozityvūs iš atitinkamų institucijų“, – teigė ji.

BNS skelbė, kad Lietuva ir Estija negavo ES lėšų „dronų sienai“. Finansavimo paraišką Briuselis atmetė kovo pradžioje.

VRM teigimu, organizuojant Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) darbą, dronai ir kitos inovatyvios technologijos pasikeitus saugumo situacijai regione yra būtinybė.

A. Bilotaitės nuomone, pasikeitus Europos Komisijos sudėčiai, daliai pareigūnų Briuselyje, Lietuvai svarbu aktualizuoti problemą ir įtikinti, kad Bendrija turi skirti finansavimą naujausiai įrangai, skirtai saugoti pasienį.

„Man atrodo, prasidėjus 2021 metais migrantų krizei Lietuvoje, tikrai VRM padarė viską, kad turėtume maksimumą paramos mūsų sienos apsaugos infrastruktūrai, tą mes ir turime šiandien kaip rezultatą. (...) Buvo proaktyvus VRM veikimas tam, kad parodytume situacijos sudėtingumą, priemonių poreikį, čia yra darbas, kurį reikia daryti aktyviai, nežinau, ar dabar tai prioritetas, ar ne“, – kalbėjo buvusi ministrė.

Apie tai, jog atmetus paraišką bus ieškoma kitų finansavimo šaltinių šią savaitę kalbėjo ir VSAT vadas Rustamas Liubajevas. Jo teigimu, šis projektas pirmiausia leistų keistis informacija, aptikti dronus ir juos neutralizuoti.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius tvirtino, kad informacijos keitimasis dabar užtikrinamas kitais būdais, tik galbūt ne taip operatyviai.

Ministras neatmetė galimybės pakartotinai teikti ES prašymą dėl „dronų sienos“ projekto finansavimo. V. Kondratovičius tvirtino, kad šis projektas „nėra miręs“.

Tuo metu premjeras Gintautas Paluckas teigė apgailestaujantis, kad šiuos klausimus teks spręsti nacionaliniu lygiu ir valstybės lėšomis. Savo ruožtu prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad lėšų projektui reikia ieškoti biudžete.