A. Bilotaitė: VRM siūlo įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje

„Vidaus reikalų ministerija teikia siūlymą pagal situaciją įsivertinti ir galbūt skelbti nepaprastąją padėtį“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministrė.

Anot jos, ministerija tokį siūlymą yra pateikusi Vyriausybei ir jis dabar yra vertinamas.

„Reikia įsivertinti daug faktorių, nes tai yra aktyvus kariuomenės įtraukimas, todėl tokio sprendimo Vidaus reikalų ministerija negali priimti vienasmeniškai“, – teigė A. Bilotaitė.

„Mes tai vertiname iš Vidaus reikalų ministerijos pozicijos, kad galėtų mūsų pareigūnai dar geriau ir efektyviau vykdyti savo funkcijas, saugant Lietuvos Respublikos sieną“, – pridūrė ji.

Tokių veiksmų svarstoma imtis Lietuvai susiduriant su rekordiniais neteisėtos migracijos mastais. Per Baltarusiją į šalį šiemet jau bandė patekti daugiau nei 2,8 tūkst. migrantų, daugelis jų yra iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Premjerės patarėjas K. Lančinskas, M. Ambrazo / ELTOS nuotr.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs premjerės Ingridos Šimonytės patarėjas Kęstutis Lančinskas sakė, kad nepaprastosios padėties įvedimas yra svarstomas, bet „sprendimų priimta nėra“.

„Turi būti visuma tam tikrų veiksnių, kuriuos įvertinus reikėtų skelbti šitą padėtį“, – teigė K. Lančinskas.

Jis pridūrė, kad tarp minėtų veiksnių galėtų būti „atitinkamas migrantų srautas, tam tikri kaimyninės valstybės veiksmai“.

Patarėjo teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį, atsiranda galimybės „efektyviau panaudoti kariuomenės pajėgas, atsiranda galimybės naudoti tam tikras prievartos priemones, riboti tam tikrus susibūrimus“. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai – kraštutinės priemonės.

„Jų bus imtasi tik kraštutiniu atveju, kai bus kritinė situacija“, – dėstė K. Lančinskas.

Reikia įsivertinti daug faktorių, nes tai yra aktyvus kariuomenės įtraukimas, todėl tokio sprendimo Vidaus reikalų ministerija negali priimti vienasmeniškai.

Savo ruožtu Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas BNS kiek anksčiau teigė, kad šiuo metu nėra prielaidų, kurios leistų šalyje skelbti nepaprastąją padėtį, be to, ji reikšmingai nepadėtų suvaldyti nelegalios migracijos iššūkių.

Pasak jo, norint įvesti nepaprastąją padėti turi būti „grėsmė konstitucinei santvarkai“, t. y. jei tarnybos nebesusitvarkytų su savo užduotimis.

Apie galimybę įvesti nepaprastąją padėtį antradienį užsiminė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas, Seimo opozicijos lyderis „valstiečių“ atstovas Saulius Skvernelis.

Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.

S. Skvernelis teigia, kad šis režimas gali būti įvestas tam tikrose šalies vietovėse dėl migrantų krizės, bet tam reikia visų politinių jėgų sutarimo ir darbo su visuomene.

Nepaprastoji padėtis yra ypatingas teisinis režimas, leidžiantis taikyti laikinus naudojimosi fizinių asmenų teisėmis ir laisvėmis apribojimus, gali būti įvedama komendanto valanda.

Nepaprastoji padėtis gali būti įvedama, kai dėl valstybėje susidariusios ekstremalios situacijos ar krizės kyla grėsmė konstitucinei santvarkai ar visuomenės rimčiai ir šios grėsmės neįmanoma pašalinti nepanaudojus Konstitucijoje ir įstatyme nustatytų nepaprastųjų priemonių.