Lankydamas Baltijos valstybes D. Davisas ramino, kad už Britanijoje gyvenančius ES piliečius jaučia moralinę atsakomybę ir nežinomybę dėl jų statuso esą jau bandė išsklaidyti, tik patys Europos lyderiai nesutiko. Nors Britanijos premjerė Theresa May iki šiol nedavė pažado, kad Bendrijos piliečių statusas automatiškai liks toks pats. Apie britų pažadus šalyje gyventiems lietuviams ir kitus pasitraukimo klausimus „Savaitės“ žurnalisto Algirdo Acaus pokalbis su Britanijos pasitraukimo sekretoriumi D. Davisu.

– Jūsų žiniasklaidoje būta pranešimų, kad vyriausybė svarsto dalį Afrikai skiriamos paramos nukreipti į Baltijos šalis, siekdama palaikymo derybose dėl pasitraukimo. Tai ar mes galime kažko tikėtis?

– Atleiskite, kad juokiuosi. Esu ne pagalbos, o pasitraukimo sekretorius ir apie tokius dalykus tikrai žinočiau. Tokių pranešimų nesu girdėjęs. Tai nesąmonė. Bijau, kad jums teks pamiršti apie tai.

– Estijoje, Latvijoje ir čia, Lietuvoje, dar sakėte, kad remiate Europos Sąjungą, todėl atrodo skiriatės, pavyzdžiui, nuo Donaldo Trumpo sekėjų, su kuriais jus lygina apžvalgininkai. Ar galite paaiškinti, kuo Britanijos pasitraukimo sukilimas kitoks nei D. Trumpo sukilimas?

Esu tikras, kad sutarsime dėl visiems priimtino sprendimo. Jeigu būčiau lietuvis, tikrai nesijaudinčiau.

– Nelaikau tai sukilimu. Tai buvo britų tautos balsas. Jis tikrai kitoks nei Amerikoje. Amerikoje tam tikra prasme reaguota į globalius iššūkius, tokius kaip darbo vietų perkėlimas į užsienį ir panašiai. Britanijoje pirmiausia buvo rūpinamasi kontrolės grąžinimu į vietos valdžios rankas. Žmonės dažnai sako, kad taip nutiko dėl imigracijos ir kitų dalykų, bet iš esmės tai dėl kontrolės susigrąžinimo. Jei paklaustumėte už pasitraukimą balsavusių piliečių, dauguma, tiesa, ne itin didelė, kiek daugiau nei 50 proc., pasakytų, kad taip nusprendė dėl kontrolės susigrąžinimo. Jie nori likimą laikyti savo rankose. Štai ir viskas. Tai demokratijos išraiška, kai norima valdyti savo likimą.

– Jūsų premjerė kalba apie labai ambicingą naują globalios Britanijos planą. Ką atsakote plano skeptikams, sakantiems, kad globalios Britanijos dienos jau seniai praėjo?

– Tie skeptikai nepastebėjo, kad mes penkta pagal dydį pasaulio ekonomika. Mes vis dar Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje. Žmonės vis dar klausia mūsų nuomonės. Kai Amerika svarsto apie karinius veiksmus, pirmiausia paramos kreipiasi į mus. Nuomonė, kad globali Britanija baigėsi, kai baigėsi Britų imperija, yra atgyvenusi ir neatspindi dabar pasaulyje vykstančių procesų. Šiuolaikinis pasaulis išgyvena milžiniškus ekonominius pokyčius, kyla labai didelių kultūrinių, terorizmo, gynybos iššūkių, Rusija, Putinas, ir taip toliau. Britanija pajėgi atremti visus šiuos iššūkius. Mes jau esame įsitraukę. Dažnai imamės vadovavimo iniciatyvos, atliekame realius veiksmus. Pavyzdžiui, batalionas, pasiųstas į Baltijos šalis, į Estiją. Taip nusprendėme, nes mums atrodo, kad svarbu stabilumas Baltijos šalyse ir jų gynyba. Vieną batalioną turime Lenkijoje. Taip pat turime karo laivų Viduržemio jūroje. Jie padeda tvarkytis su migracijos problemomis, šios, tiesą sakant, ne mūsų migracijos problemos, o viso žemyno, bet mes prisidedame. Mes jaučiamės atsakingi. Taip bus ir toliau netgi pasitraukus iš ES. Ir toliau imsimės savo globalaus vaidmens. Kai kuriose srityse mūsų reikia kaip niekad. Pavyzdžiui ginant laisvąją prekybą. Mes labai dideli laisvosios prekybos rėmėjai. Kaip, beje ir Lietuva, ir daug kitų mūsų sąjungininkų Europoje.

Gerbsiu ir ES interesus, gerbsiu visų mūsų draugų ir sąjungininkų interesus, taip pat ir Lietuvos.

– Bet ar nemanote, kad Europa jus spaus stipriau, nes Amerikoje D. Trumpas prieš laisvąją prekybą?

– Ne. Spaudžia abi puses. Svarbiausia pasakyti štai ką: mūsų santykiai su Amerika tvirti. O santykiai tarp šalių nėra tik santykiai tarp asmenų, pavyzdžiui, tarp premjerės ir prezidento. Yra parlamentų vadovų, komitetų vadovų santykiai, žvalgybos, kariniai santykiai. Jie naudingi visiems Vakarams. Europai naudinga, kad mes galime kalbėti apie tokius savo santykius su Amerika. Tai naudinga NATO stabilumui. Mes juk kalbame jiems apie būtinybę remti NATO. Mūsų premjerė jų prezidento tiesiai paklausė – ar tu už NATO. Ir jis atsakė: taip, šimtu procentų. Savaitę prieš susitikimą su mūsų premjere taip nesakė. Tad šie santykiai naudingi Europai.

– O kalbant apie Britanijoje gyvenančius lietuvius, sunerimusius dėl pasitraukimo, ar galite šią akimirką jiems ką nors pažadėti?

– Mes jau ėmėmės veiksmų. Nesišvaistome pažadais, bet veikiame. Jau bandėme įtikinti visas ES šalis drauge sutikti dėl to, kad suteiktume dosnias teises, tokias, kokios buvo, Lietuvos, Latvijos, Graikijos piliečiams, galite pasirinkti bet kurią šalį, kalbu apie visus ES piliečius, gyvenančius Jungtinėje Karalystėje. Mainais už lygiai tokias pačias teises britų piliečiams, liekantiems kurioje nors ES šalyje. Už visus, kurie gyvena mūsų šalyje, jaučiame moralinę atsakomybę. Taip pat ir už Lietuvos piliečius. Maždaug 250 tūkst. jų. Kai kuriuos tenka dažnai matyti, gyvenu priešais Lietuvos ambasadą. Matau juos kiekvieną dieną. Jaučiame už juos moralinę atsakomybę. Tačiau lygiai taip pat jaučiame moralinę ir teisinę atsakomybę už savo piliečius. Norime gero susitarimo. Jau bandėme jį pasiekti Europos vadovų taryboje gruodį. Atrodo, kad kai kurios narės nenorėjo jo pasiekti, nes mes dar formaliai nepradėjome išstojimo proceso. Bet kai derybos prasidės, šitas klausimas bus vienas pirmųjų darbotvarkėje. Esu tikras, kad sutarsime dėl visiems priimtino sprendimo. Jeigu būčiau lietuvis, tikrai nesijaudinčiau.

– Mano paskutinis klausimas apie antrą referendumą, kurį ragina rengti daug jūsų kritikų, pavyzdžiui, buvęs premjeras Tony Blairas. Ar sulauksime antro referendumo?

– Ne. Kai lankiau mokyklą ir laikiau egzaminus, man atsakyti į klausimą buvo leidžiama tik kartą. Britų tauta jau atsakė į klausimą. Kai kuriems valdžios sluoksniams toks atsakymas nepatiko. Ponas Blairas vienas jų. Bet sprendžia ne jie. Sprendžia tauta. Toks ir mano darbas. Esu vyriausybės ministras demokratinėje valstybėje. Turiu daryti tai, ką nusprendė tauta. Taip ir darysiu, atsižvelgdamas į britų nacionalinį interesą, bet gerbsiu ir ES interesus, gerbsiu visų mūsų draugų ir sąjungininkų interesus, taip pat ir Lietuvos. Ji yra mūsų ilgalaikė draugė ir sąjungininkė su panašiomis vertybėmis, panašaus požiūrio, kokia turėtų būti ateitis.

– Ministre , dėkoju už susitikimą.

– Ačiū jums.