„Ko visi tikisi iš Vengrijos – kad atblokuos tuos būtinus sprendimus, tai nėra kažkas virš kartelės, tai yra absoliutus bazinis minimumas. Atblokuoti paskolą 90 mlrd. eurų Ukrainai, kurioje Vengrija net nedalyvauja“, – antradienį LRT radijui sakė K. Budrys.
„Taip pat atblokuoti ir anksčiau dar priimtus bendrai sprendimus, kuriuose, beje, Vengrija irgi nedalyvauja. Tai yra dėl, sakykime, 6,6 mlrd. eurų paramos Ukrainos gynybos reikmėms – tas vadinamasis Europos taikos fondas, ir krūva kitų sprendimų“, – pridūrė ministras.
K. Budrys pabrėžė, kad dažniausiai Europos Sąjungai nepavykdavo priimti sprendimų dėl Vengrijos pasipriešinimo.
„Atkreipsiu dėmesį, kad absoliuti dauguma atvejų, kai mums nepavykdavo kaip Europos Sąjungai priimti vieningos pozicijos, būdavo dėl Vengrijos veto. (...) Tai ta tokia piktybinė destrukcija turėtų pasibaigti. Aš nemanau, kad čia yra kažkoks per didelis lūkestis. Tai yra tiesiog tai, ko tikisi iš tavęs Europos Sąjungos kitos valstybės narės“, – kalbėjo ministras.
„Kai turime destruktyvų elementą, žinoma, kad viskas byra iš rankų tada. Dėl to lūkestis (naujai Vengrijos valdžiai – BNS) buvo su tuo susijęs. Kokios jau bus ten atskiros pozicijos atskirais klausimais, bus matyti. Kaip ir suprantame, kad įvykus rinkimams ne iš karto ir sistema persikrauna, užtruks dar laiko turbūt“, – pridūrė jis.
Ministras teigė, kad Briuselio sprendimas įšaldyti dalį Vengrijai skirtų lėšų jam buvo nepriimtinas bei tikisi, kad naujos valdžios veiksmai nepaliks priežasčių Europos Sąjungai toliau blokuoti paramą Vengrijai.
„Čia buvo visiškai jau tokios paskutinės, kietosios priemonės, kuriomis turbūt Europos Sąjunga nesididžiuoja ir žiūrėdama iš ateities taško nesakys, kad čia yra geriausia praktika. Man ji visiškai buvo nepriimtina, kai turi pirkti balsus už kažkokią paramą arba neduoti paramos tam, kad būtų atblokuoti tam tikri sprendimai. Tai yra negerai. Tai rodo, kad sistemoje yra klaida ir ji striginėja“, – pabrėžė K. Budrys.
„Aš tikiuosi, kad viskas bus daroma taip, kaip ir turi būti, ir kad Vengrijos pusėje bus pasidarytos tam tikros išvados dėl demokratijos būklės ir to, į ką atkreipė dėmesį tiek Europos Komisija, tiek valstybės narės atskirais atvejais. Ir Europos Sąjungai nebus priežasčių blokuoti tam tikras paramas“, – pridūrė jis.
Ministro įsitikimu, Vengrijos užsienio reikalų ministro Peterio Szijjarto (Pėterio Sijarto) bei premjero Viktoro Orbano bendravimas su Kremliumi bus visiškai ištirtas.
„Paviešinti faktai dėl kolaboravimo su priešiška puse, aš esu įsitikinęs, kad bus ištirti. (...) Aš turiu omenyje Vengrijos užsienio reikalų ministro ir premjero skambučius į Maskvą ir pokalbius, ir apie ką buvo kalbama. To negalima taip palikti. Tai yra valstybės atsakomybė. Tas klausimas bus atsakytas ir tai yra riba, kuri yra nepriimtina bet kam“, – kalbėjo K. Budrys.
K. Budrys: ES turi svarstyti priemones, kuriomis galėtų padėti JAV Artimuosiuose Rytuose
Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose smarkiai sumažėjus laivybai per Hormuzo sąsiaurį, Lietuvos užsienio reikalų ministras K. Budrys sako, kad Europos Sąjunga (ES) turi svarstyti būdus, kuriais galėtų prisidėti prie saugios laivybos užtikrinimo Artimuosiuose Rytuose.
„Laivybos užtikrinimas jau po karinių veiksmų, po aktyvios fazės, irgi yra Europos Sąjungos atsakomybė. Galų gale mes ten turime bent dvi operacijas regione, jūrines operacijas, kuriomis yra užtikrinama laivų apsauga nuo piratų ir kad būtų saugi laivyba. Mes ten taip ar taip dalyvaujame. Tai mes turime svarstyti galimybes, kaip mes galime prie to prisidėti, kokie galimi efektai“, – antradienį LRT radijui sakė K. Budrys.
Anot ministro, ES taip pat galėtų diplomatiškai spausti Iraną arba taikyti jam sankcijas.
„Operacijos yra ne vienintelė dedamoji. Tai yra ir vykstančios diplomatinės derybos Islamabade (...). Europos Sąjunga vis tiek kaip diplomatinė didelė galia turi savo svertų. Tai yra ekonominės priemonės – per tas pačias sankcijas Iranui parodyti perspektyvą.(...) Santykiai su regiono valstybėmis ir galų gale Irano izoliacija, prie to Europos Sąjunga, beje, stipriai prisidėjo“, – sakė ministras.
Pasak K. Budrio, Europos sąjungininkų pareiškimai, kuriais buvo atsisakyta teikti paramą JAV, pirmosiomis karo Artimuosiuose Rytuose dienomis buvo klaida.
„Ta politinė emocija, kuri buvo pirmomis dienomis – „čia ne mes pradėjome, čia ne mūsų atsakomybė, daryk dabar pats sau ką nori“ – buvo netinkama ir tai buvo klaida. Nereikėtų vadovautis tokiomis nuotaikomis ir nuostatomis. (...) Jeigu matome, kad sąjungininkui reikia paramos, privalome bent apsvarstyti, kokia ta parama galėtų būti“, – sakė ministras.
Ministras pabrėžė, kad Europos valstybės turi išgirsti JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritiką, net jei su ja nesutinka, bei pridūrė, kad Hormuzo sąsiaurio uždarymo pasekmes patiria visi.
„Prezidento Trumpo pastabos dėl europiečių tam tikrų pozicijų – mes jas turime išgirsti. Nebūtinai su viskuo reikia ir sutikti. Bet jau nebesvarbu, kaip atsitiko, kad mes esame tokioje situacijoje – svarbu, ką mes turime, galime toliau padaryti, nes efektai uždaryto Hormuzo sąsiaurio, tiek ir viso nestabilumo Artimuosiuose Rytuose kerta mums visiems per kišenę“, – aiškino ministras.
„Kuro kainos auga, infliacija didės ir mūsų bendra situacija prastės. Tad mes turime šitoje vietoje sutelkti savo pajėgas ir resursus ir klausimą spręsti. Tikrai Europa iki galo nėra išnaudojusi visko, ką ji gali padaryti. Ir šitoje vietoje galima suprasti Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentą“, – pridūrė jis.
(be temos)
(be temos)