„Kalbant apie Rusijos veiksmus kaimynų atžvilgiu, o ypač veiksmus Ukrainos atžvilgiu – 2022 metų pilno masto invaziją – mes matome, kad legitimiai išrinkta Ukrainos valdžia, nekėlusi jokios grėsmės kaimynams, tapo taikiniu karinės pilno masto invazijos. Ir toliau iš Rusijos pusės... vien jau dėl to nieko mes čia negalėtume lyginti“, – bendroje spaudos konferencijoje su Vokietijos kolega Johannu Wadephuliu (Johanu Vadefuliu) sakė K. Budrys.
„Matome iš Rusijos pusės masinius tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos jie daro Ukrainoje, pradedant nuo paties didžiausio tarptautinės teisės pažeidimo – tai yra agresijos prieš kaimyną nusikaltimo. Taip pat tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, pažeidimus vaikų teisių, civilių ir kitų“, – pridūrė jis.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Europos Sąjunga (ES), taip pat ir Lietuva, Venesuelos klausimu nėra nuošalyje ir palaiko sekmadienio vakarą paskelbtą ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas (Kajos Kalas) pareiškimą.
Pareiškime pažymima, kad visais atvejais būtina laikytis tarptautinės teisės normų.
„ES primena, kad visomis aplinkybėmis turi būti laikomasi tarptautinės teisės ir Jungtinių Tautų (JT) Chartijos principų“, – rašoma pareiškime.
K. Budrys pabrėžė, kad Lietuva jau ilgą laiką nepripažino N. Maduro režimo ir vylėsi, kad tolesni JAV veiksmai Venesueloje bus grindžiami tarptautinės teisės principais.
„Tikimės, kad procesas vyks vadovaujantis tarptautinės teisės normomis ir demokratinė tranzicija įvyks kaip įmanoma taikiau ir saugiau, nes vienas iš tokių tikslų ir yra (...). Represinio režimo pasikeitimas yra didelė galimybė (Venesueloje – BNS) vėl sugrįžti normaliam stabilumui ir oriam gyvenimui“, – sakė ministras.
Matome iš Rusijos pusės masinius tarptautinės teisės pažeidimus, kuriuos jie daro Ukrainoje, pradedant nuo paties didžiausio tarptautinės teisės pažeidimo – tai yra agresijos prieš kaimyną nusikaltimo. Taip pat tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus, pažeidimus vaikų teisių, civilių ir kitų.
Tuo metu su K. Budriu susitikęs Vokietijos užsienio reikalų ministras J. Wadephulis teigė, kad situacijai Venesueloje reikalinga išsami analizė, kuri turi apimti „tarptautinės teisės aspektus“.
„(Nicolas – BNS) Maduro veiksmai buvo nusikalstami ir prieštaravo Venesuelos žmonių valiai. Jis nėra teisėtai išrinktas prezidentas. (...) Penktadalis gyventojų paliko Venesuelą, ir tai aiškiai rodo, kad tai nebuvo žmonių remiama vyriausybė. (...) Turėtume užtikrinti, kad dabar, pagal tarptautinę teisę, būtų rastas kelias į ateitį su demokratija ir apsisprendimo teise Venesuelos žmonėms“, – sakė J. Wadephulis.
Vokietijos diplomatijos vadovo vertinimu, Venesuelos klausimu reikia matyti platesnį vaizdą.
„Tai taikoma Lotynų Amerikai, kur matėme stiprų Kinijos įsitraukimą į Venesuelos reikalus, ir, beje, stiprų Rusijos įsitraukimą ne tik į šią šalį. Jei tai vertintume pagal tarptautinę teisę, ten, ypač Rusijos, naudojamos priemonės tikrai keltų kritinių klausimų. Tai buvo neteisingo režimo stabilizavimas. (...) Jei ši dabartinė įvykių raida lems rinkimus ir Venesuelos žmonių apsisprendimą, tai būtų geras pokytis. (...) Tačiau mes nevengiame fakto, kad tarptautinės teisės klausimas čia visada yra aktualus“, – teigė Vokietijos užsienio reikalų ministras.
BNS skelbė, kad JAV šeštadienio naktį netikėtai surengė oro smūgius prieš kelis taikinius Venesuelos teritorijoje. Šeštadienio rytą JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) paskelbė, kad šalies autoritarinis lyderis N. Maduro ir jo žmona buvo išskraidinti iš šalies bei stos prieš teismą Niujorke.
D. Trumpas pareiškė, kad pereinamuoju laikotarpiu JAV valdys Venesuelą, tai pavesta aukštiems JAV pareigūnams. Laikinąja Venesuelos prezidente paskirta N. Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez (Delsi Rodriges).
D. Trumpo administracija teigia esanti pasirengusi bendradarbiauti su likusia N. Maduro vyriausybės dalimi tol, kol bus pasiekti Vašingtono tikslai, įskaitant prieigos prie JAV investicijų į milžiniškus Venesuelos naftos išteklius atvėrimą.
Be kita ko, JAV prezidentas netrukus po smūgių Venesuelai, pasiuntė įspėjimą Kolumbijos prezidentui, kuris, pasak jo, „turėtų pasisaugoti“.
Ministras: neužtikrinta ilgalaikė taika Ukrainoje gali pagreitinti Rusijos veiksmus prieš NATO
Lietuvos diplomatijos vadovas K. Budrys sako, kad jeigu nebus užtikrinta ilgalaikė taika Ukrainoje, gali pagreitėti galimi Rusijos kariniai veiksmai prieš NATO.
„Galutinis rezultatas, dėl ko bus susitarta, dėl ko Rusija susitars, nuo to priklausys galimi kariniai scenarijai prieš NATO“, – spaudos konferencijoje žurnalistams pirmadienį sakė K. Budrys.
„Jeigu bus blogas susitarimas, nuo to pagreitės galimi veiksmai prieš mus, nes mes neparodysime stuburo, neparodysime, kad esame rimtai pasiryžę apginti savo kontinentą, savo vertybes ir, galų gale, tai, ką mes esame sukūrę per visą šitą laikotarpį“, – teigė jis.
Užsienio reikalų ministras pabrėžė, kad karo baigtis Ukrainoje matoma kaip saugumo sustiprinimas visoje Europoje.
„Dėl to yra labai svarbu užtikrinti tinkamas saugumo garantijas Ukrainai, dėl to yra labai svarbu tęsti mūsų gynybos stiprinimą Europoje ir svarbu išlaikyti transatlantinį ryšį“, – kalbėjo K. Budrys.
Ministras taip pat teigė, kad karinių veiksmų baigtis prieš Ukrainą turės didelės įtakos ir Rusijos karinių pajėgų atstatymui.
„Mažesni nuostoliai, mažesni karinės technikos sugadinimai leidžia tuos išteklius kaupti kita kryptimi, – sakė K. Budrys. – Tačiau politine prasme mes negalime ir nedarome tarp to tiesioginių sąsajų – greitesnės paliaubos ar taika reškia išaugusią grėsmę. Mes matome tai kompleksiškai.“
Anot Vokietijos užsienio reikalų ministro J. Wadephulio tarp Rusijos ir Ukrainos turi būti priimtas taikos susitarimas, kuris nepaliktų galimybės vėl kilti konfliktui.
„Susitarimas turi būti patikimas, jis turi būti priimtinas abiem pusėms, taip pat Ukrainai. Tai turi būti sprendimas, kuriuo vadovaujantis būtų galima būti užtikrintiems, kad Rusija ir vėl nepuls Ukrainos, kad būtų užtikrinta Europa“, – sakė ministras.
„Pastarosiomis savaitėmis vyko intensyvios derybos ir aš manau, kad mes turime priimti susitarimą, arba Rusija turi pamatyti, kad jie nelaimės šio karo. Ir aš tikiuosi, kad Rusija nuspręs priimti tą susitarimą, kuris rengiamas su Ukraina“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat teigė, kad nereikia svarstyti kada konkrečiai Rusija galėtų nuspręsti pulti NATO teritoriją, o būti tam visados pasirengus.
„Rusija turi žinoti, kad mes galime apsiginti, kad mes visada būsime pasiruošę gintis. Kasdien mes žengiame žingsnį į priekį. Vokietijoje mes dabar geriau apginkluojame Bundesverą ir to nėra buvę nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos“, – sakė J. Wadephulis.
Vokietijos diplomatijos vadovas dar kartą patvirtino šalies įsipareigojimą ginti sąjungininkes.
„Lankydamasis Vilniuje noriu dar kartą pabrėžti, kad tai galioja ne tik Vokietijai, bet visiems NATO partneriams – kad mes ginsime kiekvieną NATO teritorijos centimetrą. Jūs galite mumis pasikliauti. Ir tai yra įspėjimas visiems, kurie mąsto, kad galėtų taip padaryti“, – kalbėjo Vokietijos užsienio reikalų ministras.
