„Matome, kad Rusijos oro gynyba susiduria su didelėmis problemomis (...), tačiau vietoj karo nutraukimo, Rusija pradėjo melagingai kaltinti kitus, pirštu rodydama į Baltijos valstybes. Ši retorika, kaltinimai mums vėl primena, kad mums reikalingas veiksmingas atgrasymas“, – Baltijos šalių ir Kanados užsienio reikalų ministrų spaudos konferencijoje Taline kalbėjo ministras.
Lietuvoje, taip pat Estijoje ir Latvijoje pastarosiomis savaitėmis nukrito keli dronai, tačiau jie nepadarė rimtesnės žalos ir nepareikalavo aukų.
Būtent dėl bepiločio orlaivio grėsmės Rytų Lietuvoje trečiadienio rytą maždaug dvi valandas buvo įvestas oro pavojus.
K. Budrio teigimu, tokie incidentai yra tiesioginė Rusijos karo prieš Ukrainą ir Baltarusijos bendrininkavimo jame pasekmė.
„Maskva ir Minskas yra atsakingos už mūsų oro erdvės pažeidimus ir grėsmę civilių saugumui“, – socialiniame tinkle „X“ rašo ministras.
Baltijos šalių ir kiti NATO pareigūnai teigia, kad ukrainietiški dronai į regiono valstybes patenka po to, kai Rusija juos nukreipia nuo kurso elektroninės kovos priemonėmis.
Pasak K. Budrio teigimu, Kremlius sąmoningai nukreipia Ukrainos dronus į Baltijos šalių oro erdvę.
„Pastebime sąmoningus bandymus nukreipti dronus į Baltijos valstybes ir po to skleisti propagandinius pranešimus bei melagingus kaltinimus, kad Baltijos šalys dalyvauja atakose prieš taikinius Rusijoje“, – kalbėjo ministras.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose antradienį pareiškė, esą Maskva turi informacijos, jog Ukraina planuoja paleisti karinius dronus iš Latvijos ir kitų Baltijos šalių, bei įspėjo, kad narystė NATO neapsaugos šių valstybių nuo atsakomųjų veiksmų.
Praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda siuntė perspėjimą „kariaujančioms šalims Europoje“ nenaudoti Lietuvos teritorijos bepiločių orlaivių antskrydžiams.
K. Budrio teigimu, rytiniame NATO flange reikalinga stiprinti oro gynybą, kovos su dronais pajėgumus, Aljanso saugumo iniciatyvas „Baltijos sargybą“ (angl. „Baltic Sentry“) ir „Rytų sargybą“ (angl. „Eastern Sentry“).
„Būtina įgyvendinti ES iniciatyvą „Eastern Flank Watch“ (liet. „Rytų flango sargybinis“) ir skubiai sukurti specialią ES priemonę Rytų flango atsparumui didinti“, – „X“ tikina ministras.
Anot jo, taip pat būtina sustiprinti ES kritinės infrastruktūros apsaugą, priemones, skirtas kovoti su Rusijos propaganda.
Pasak Lietuvos diplomatijos vadovo, Baltijos šalys turi strateginių, karinių ir ekonominių argumentų, kodėl sąjungininkai turi būti regione.
Ministro teigimu, JAV – suinteresuotos turėti kariuomenę Europoje bei ją dislokuoti pačioje fronto linijoje.
„Manau, kad turime visus šiuos tvirtus argumentus, kad įtikintume Jungtines Valstijas nemažinti savo buvimo Europoje ir elgtis labai išmintingai“, – tikino jis.
Taip jis kalbėjo antradienį Pentagonui pranešus, kad JAV mažina karių brigadų skaičių Europoje nuo keturių iki trijų, grąžindamas dislokavimą į 2021 metų lygį.
Naujausi komentarai