Po pateikimo procedūros už Agnės Širinskienės parengtą atitinkamą Seimo statuto pataisą balsavo 49 parlamentarai, prieš buvo 12, susilaikė 33.

Parlamentarė siūlo Seimo statutą papildyti nuostata, kad už parlamentinei veiklai skirtas lėšas įsigytus telefonus, kompiuterinę techniką Seimo narys pasibaigus jo įgaliojimams per 14 darbo dienų atiduoda Seimo kanceliarijai arba sumoka jų likutinę vertę, kuri būtų apskaičiuojama pagal Seimo valdybos nustatytą tvarką.

„Šiuo metu statute yra spraga, kurią pamačiau pati pirkdama kompiuterį, tai yra likęs neaiškumas, ką daryti po to, kai tavo kadencija pasibaigia. Statutas nesako nei, kad tai yra Seimo nario nuosavybė, (...) nei statutas sako, kad tas turtas turi būti grąžintas“, – sakė A. Širinskienė.

Jos teigimu, Seimo nariui negali kilti teisėtų lūkesčių turėti savo nuosavybėje daiktus, įsigytus už parlamentines lėšas, nes tai išlaidos, susijusios tik su jų darbu.

„Valstietis“ Jonas Jarutis klausė, kodėl tik kompiuteriai, telefonai turi būti grąžinti.

„Aš, sakykime, esu neseniai įsigijęs padangų ir jaučiu, kad iki kadencijos pabaigos jų „nesuvažinėsiu“. Tai pateks šitos padangos į grąžintinų daiktų sąrašą?“ – teiravosi jis.

Aš, sakykime, esu neseniai įsigijęs padangų ir jaučiu, kad iki kadencijos pabaigos jų „nesuvažinėsiu“. Tai pateks šitos padangos į grąžintinų daiktų sąrašą?

„Suprantu jūsų ironiją, tik ji turėtų laiku ir vietoje, – atkirto A. Širinskienė. – (...) Nurodžiau tą turtą, kuris yra didžiausios vertės įsigyjamas, bet jeigu jūs turite norą išplėsti šitą reguliavimo objektą, galite registruoti ir pasiūlymus grąžinti nesuvalgytas Seimo saldainių dėžutes. Tik iš savo patirties matau, kad jau dabar norint pateikti šitą projektą ir surinkti 29 parašus buvo problemų, nes kai kurie jūsų frakcijos nariai man sakė, kad nepasirašys dėl to, nes jie bijo frakcijos.“

Be to, pasak A. Širinskienės, kompiuterinė technika nusidėvi lėčiau nei kiti daiktai.

Anot jos, nesąžininga, kad Seimo narys likus metams iki kadencijos pabaigos gali įsigyti kompiuterį už parlamentinei veiklai numatytus pinigus ir po to beveik naują daiktą pasilikti.

„Ar tai yra sąžininga? Ar taip yra kitose institucijose? Taip nėra, tai kodėl taip turėtų būti Seime? Ar tikrai tas ypatingas Seimo nario statusas leidžia mums turėti tokių privilegijų?“ – klausė ji.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas tvirtino, kad dabar galiojantys kiti įstatymai neleidžia Seimo kanceliarijai priimti Seimo narių naudotus daiktus.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas projektą vadino populistiniu.

„Jeigu šiandien Seimas pritars (pataisai – BNS), aš teiksiu siūlymą, kad, pavyzdžiui, savo automobilį galėčiau padovanoti Seimui“, – teigė jis.

„Mano automobilis po mėnesio bus nuvažiavęs 0,5 mln. kilometrų, ir didžioji dalis to kilometražo yra už Seimo pinigus įsigytas benzinas. Tą mašiną matau kaip toliau beprasmiškai naudoti (...) Pripažįstu, kad ją naudojau ir „drožiau“ 12 metų už Seimo pinigus, tai Seimui ir paliksiu tą automobilį trečių rūmų aikštelėje. Ateis naujas Seimo narys, galės pasiimti raktelius ir naudotis“, – ironizavo E. Gentvilas.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį žurnalistams taip pat kėlė klausimą, kodėl siūloma grąžinti tik telefonus ir kompiuterius.

„Šis pasiūlymas yra šioks toks pataikavimas tam, ką nori žmonės girdėti. Aš dar kelčiau klausimą, kodėl tik apie įrangą eina kalba. Galbūt gėles, dėžutes nuo saldainių? Tai realūs klausimai, kodėl tik įranga išskiriama“, – teigė ji.

Griežtinti parlamentiniai veiklai skirtų lėšų naudojimą imta, kai visuomenininkas Andrius Tapinas iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlė į Seimą ir paviešino abejones dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo.

Atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat atkreiptas dėmesys, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.

Seimo pirmininkė siūlo išvis atsisakyti parlamentinei veiklai skiriamų išlaidų, bet ši iniciatyva kol kas nesvarstyta, nes parlamentinei veiklai skirtų išlaidų atlyginimas nustatytas Konstitucijoje, o ją pakeisti reikia ir daugiau laiko, ir didesnės paramos Seime nei kitiems teisės aktams.