- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas antradienį po svarstymo kelių balsų persvara pritarė Civilinės sąjungos įstatymo projektui, kuriuo būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.
Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 52 ir susilaikė trys parlamentarai. Dar liko paskutinis balsavimas dėl įstatymo priėmimo.
Už partnerystės įteisinimą vienbalsiai buvo valdančioji Laisvės frakcija, Liberalų sąjūdžio atstovai, išskyrus du „prieš“ balsavusius šios frakcijos narius, taip pat didžioji dalis valdančiųjų konservatorių, didesnė dalis opozicinių socialdemokratų.
„Po svarstymo civilinės sąjungos įstatymui pritarta. Džiaugiuosi, kad Seimas nuosekliai, nors ir mažais žingsneliais, eina vakarietišku žmogaus teisių stiprinimo keliu“, – po pritarimo projektui fesibuke rašė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė savo ruožtu pabrėžė, jog projektas yra svarbus visoms nesusituokusioms poroms.
„Tai yra tikrai labai svarbu visiems žmonėms, nes Lietuvoje yra 600 tūkst. porų, kurios gyvena nesusituokusios, ir civilinės sąjungos projektas yra skirtas ir nesusituokusioms poroms. Tas irgi yra labai svarbu, matyt, pasakyti“, – Seime žurnalistams sakė politikė.
Anot jos, likus paskutiniam balsavimui reikės skaičiuoti balsus bei dirbti su kitais parlamento nariais, tačiau teigė, jog bus ir toliau dirbama siekiant paramos net ir vykstant diskusijoms dėl pirmalaikių rinkimų galimybės.
Vieningai „prieš“ buvo opoziciniai „valstiečiai“, Darbo partija ir Seimo narių Mišri grupė, prieš balsavo ir didžioji dalis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovų. Taip pat „prieš“ balsavo arba susilaikė dalis konservatorių, keli socialdemokratai.
„Kai kurie iš jūsų apsimetate, kad tokių žmonių kaip aš Lietuvoje nėra ir jie apskritai neegzistuoja. Kadencija po kadencijos stovėjote prieš žmogaus teisų klausimus ir kartais visai neaišku, ar jūs atstovaujate piktai miniai, ar partijai, kurios nariais buvote iki nepriklausomybės atkūrimo“, – į Seimo narius kreipėsi Laisvės frakcijos atstovas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.
LGBTIQ bendruomenei priklausantis parlamentaras pažymėjo, kad partnerystės įteisinimas suteiktų teisinę apsaugą ne tik tos pačios lyties, bet ir skirtingų lyčių nesusituokusioms poroms.
„Šiandien trečią kartą balsuosime dėl įstatymo, kuris nesusituokusioms, tačiau kartu gyvenančioms poroms, tiek skirtingų lyčių, tiek tos pačios lyties, suteikia teises ir pareigas, kurias teisinėje sistemoje turi net ne sutuoktiniai, o artimieji, ir net ne lygią ar vienodą, o mažesnę ir kompromisinę tokių teisių ir pareigų versiją“, – kalbėjo jis.
Prieš kalbėjusi „valstiečių“ atstovė Asta Kubilienė teigė, kad partnerystės institutas neturi palaikymo visuomenėje.
„Pastaruoju metu mes daug kalbame apie civilinę sąjungą, partnerystę, bet asmenys, peršantys mums partnerystės idėją, užmiršta svarbiausią dalyką – tokiam žingsniui Lietuvoje nėra tautos mandato. Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų santykiams, tačiau faktai rodo ką kitą – apie 72 proc. žmonių tam nepritaria“, – kalbėjo A. Kubilienė.
Nors pseudo žmogaus teisių gynėjai deklaruoja vis didėjantį pritarimą tos pačios lyties porų santykiams, tačiau faktai rodo ką kitą – apie 72 proc. žmonių tam nepritaria.
Darbo partijos vadovas Andrius Mazuronis teigė, kad partija negalinti balsuoti už partnerystės įteisinimą, nes to nepalaiko jų rinkėjai, be to, kaltino valdančiuosius, kad manipuliuoja procedūromis.
Pirmadienį šis projektas buvo iš darbotvarkės išimtas valdančiųjų frakcijų seniūnų sprendimu, bet antradienį pasiūlius Laisvės frakcijai dviejų balsų persvara į ją grąžintas.
Pasak A. Mazuronio, komandiruotėje kaimyninėje Lenkijoje esantys keli Seimo Kaimo reikalų komiteto nariai buvo susiruošę trumpinti vizitą ir grįžti į Vilnių balsavimui dėl partnerystės, tačiau paskelbus, kad projektas išimtas iš darbotvarkės, nusprendė likti.
„Aukštasis manipuliavimo procedūromis pilotažas“, – apie situaciją sakė A. Mazuronis.
Pirmadienį po koalicijos frakcijų vadovų pasitarimo Seimo pirmininkė, Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams sakė, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektą iš darbotvarkės nutarta išimti įvertinus, jog pritarti jam po svarstymo gali pritrūkti balsų.
Pagrindinis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektui pritarė dar praėjusių metų rugsėjį, bet iki šiol jis nebuvo teikiamas į plenarinių posėdžių salę svarstymui, valdantiesiems nesurenkant reikiamo balsų skaičiaus.
Civilinės sąjungos įstatymo projektą valdančiųjų politikai teigia parengę kaip kompromisinį, kai parlamente 2021 metais buvo nepritarta Partnerystės įstatymo projektui.
Konservatyvūs parlamentarai laikosi pozicijos, kad civilinė sąjunga siūlomu reguliavimu būtų panaši į santuokos ar šeimos santykius. Anot jų, labiau tinkamas yra „artimo ryšio“ projektas, nes neprilygina nesusituokusių skirtingų ar vienos lyties porų šeimai.
Lietuvoje partnerystė šiuo metu nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Ankstesni bandymai tą padaryti parlamente buvo nesėkmingi.
Civilinės sąjungos įstatymo projektas numato, kad ją sudarę partneriai kurtų bendrą dalinę nuosavybę, tačiau turėtų galimybę atskiru susitarimu nustatyti ir kitokį turto teisinį režimą, paveldėtų pagal įstatymą ir nemokėtų paveldėjimo mokesčių, turėtų galimybę veikti vienas kito vardu ir interesais, atstovautų vienas kitam sveikatos priežiūros srityje, galėtų gauti su sveikata susijusią informaciją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: svarstome stebėjimo radarais paremti Vokietijos oro gynybos koaliciją4
NATO-Ukrainos tarybos posėdyje penktadienį dalyvaudamas krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad Lietuva svarsto galimybę prisidėti prie Vokietijos oro gynybos koalicijos oro stebėjimo radarais, pranešė Kra&scaro...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada13
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
G. Nausėda: pranešėjo komisijos darbas kartais priminė Stalino komisiją4
Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo informaciją tyrusios Seimo komisijos darbą prezidentas Gitanas Nausėda palygino su buvusio sovietų diktatoriaus Josifo Stalino veiklos metodais. ...
-
G. Nausėda sureagavo į kritiką: ne A. Bilotaitės reikalas man nurodinėti, ką aš turiu šnekėti58
Apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą pranešęs ir dėl to kritikos susilaukęs prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad ne vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės reikalas yra nurodinėti, ką jam šnekėti. ...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Žiniasklaida: V. Semeškai paliekant KAM, Gynybos resursų agentūroje dirbti pradėjo jo marti10
Konservatoriui Viliui Semeškai 2022 metais paliekant krašto apsaugos viceministro postą, prieš šios ministerijos veikiančios Gynybos resursų agentūros (GRA) prisijungė politiko būsimoji marti, rašo portalas „Delfi...
-
A. Bilotaitė sukritikavo prezidentą: apie L. Volkovo užpuolikų sulaikymą turi komentuoti tarnybos9
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sukritikavo prezidento Gitano Nausėdos sprendimą pranešti apie galimų Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą. Pasak ministrės, skelbti šią informaciją tarnybų, o ne politi...
-
G. Landsbergis: tankų galime laukti, oro gynybos reikia šiandien10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lauryno Kasčiūno pasiūlymas sparčiau vystyti oro gynybą yra racionalus, nes tai yra didesnis Lietuvos gynybos poreikis nei tankai. ...
-
Ministras: tokie įvykiai, kaip Izraelio ataka, didina visa apimančio konflikto riziką5
Tokie įvykiai kaip Izraelio smūgis Iranui, apie kurį skelbia JAV žiniasklaida, didina visa apimančio konflikto riziką, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...
-
G. Landsbergis: svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant ET – parama Ukrainai6
Svarbiausias Lietuvos prioritetas pirmininkaujant Europos Tarybai (ET) bus parama Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. ...