Kad žmonės nustotų bėgti iš gimtosios šalies, būtina daugiau investuoti į neramumų, karų ir skurdo alinamas šalis, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Tai, kas vyksta Afrikoje, turi labai rimtų pasekmių visai Europai. Ginkluoti konfliktai, terorizmas ir skurdas verčia žmones palikti savo namus ir bėgti iš savo šalies. Nestabilumas Afrikoje kelia grėsmę ir mūsų žmonių saugumui. Su tuo visai neseniai susidūrė Lietuva – Nigerijoje pagrobti lietuvių jūrininkai. Todėl negalime likti abejingi ir būti tik stebėtojais. Turime bendromis jėgomis suvaldyti stichinį pabėgėlių srautą ir naikinti gilumines migracijos priežastis“, – Prezidentūros išplatintame pranešime cituojama Lietuvos vadovė.

Ji trečiadienio vakarą Maltoje dalyvauja Europos Sąjungos (ES) ir Afrikos šalių vadovų susitikime. Jis surengtas įgyvendinant ankstesnius ES sprendimus migracijos krizei pažaboti. Susitikimo tikslas – kartu su Afrikos šalių lyderiais sutarti dėl bendrų priemonių pabėgėlių srautams į Europą suvaldyti.

Susitikime dalyvauja delegacijos iš 35 Afrikos valstybių, kurios dėl karinių konfliktų, sudėtingos žmogaus teisių, ekonominės ir socialinės padėties yra tapusios nelegalios migracijos kilmės šalimis. Vien spalį į Europą per Viduržemio jūrą atvyko daugiau nei 200 tūkst. migrantų - tiek pat, kiek per visus praėjusius metus.

Valetos susitikime ketinama priimti politinę deklaraciją ir veiksmų planą dėl bendrų ES bei Afrikos priemonių migrantų antplūdžiui iš šio žemyno stabdyti.

Afrikos valstybės šiame plane įsipareigotų aktyviau prisidėti naikinant žmonių kontrabandos tinklus ir kovoti su nusikalstamumu, aktyviau bendradarbiauti su ES grąžinant į kilmės šalis ekonominius migrantus, tai yra tuos žmones, kurių gyvybei negresia pavojus.

Šiuo metu ekonominių migrantų grąžinimas komplikuotas – į kilmės šalį realiai grįžta mažiau nei pusė asmenų, kurie turėtų būti išsiųsti iš ES, teigiama Prezidentūros pranešime.

Per susitikimą Maltoje taip pat ketinama įsteigti specialų ES paramos fondą Afrikai, kuris padėtų 23 Afrikos valstybėms stiprinti ekonomiką, kovoti su skurdu, kurti darbo vietas, gerinti švietimo sistemą, sveikatos ir socialinę apsaugą. ES šalys fondui skirtų 1,8 mlrd. eurų paramos. Lietuva prisidėtų 50 tūkst. eurų.

Pietų Europai susidūrus su pabėgėlių antplūdžiu, Lietuva per dvejus metus įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius iš tokių šalių kaip Sirija, Irakas ir Eritrėja. Didžioji dalis migrantų būtų perkeliama iš Italijos ir Graikijos, taip pat nedidelė dalis - iš Turkijos.