Prezidentė žada siekti politinės paramos, kad didžiulė vietos rinka būtų atverta Lietuvos produkcijai, tačiau vizitą temdo įtampa dėl prekybos karų ir žmogaus teisių aktyvistų perspėjimai dėl disidentų ir tautinių mažumų persekiojimo.

„Visada pasisakėme už atvirą, laisvą prekybą globaliame lygmenyje, ir tai mums naudinga kaip mažai valstybei, todėl ir vykstame tikėdamiesi, kad mano vizitas gebės plačiau atidaryti vartus eksportuotojams“,– teigė prezidentė.

Paroda, kurioje dalyvaus 18 valstybių vadovai, komunistinė Kinija bando sušvelninti kritiką, kad vengia atverti savo rinką ir proteguoja tik savo įmones.

Iš ES šalių į renginį vyksta Čekijos, Vengrijos, Maltos ir Kroatijos vadovai, parodoje taip pat dalyvaus Rusijos, Kubos, Vietnamo, Laoso, Pakistano, Kuko salų lyderiai. Iš viso savo gaminius pristatys 2,8 tūkst. įmonių iš 130 valstybių, pranešė prezidentės Spaudos tarnyba.

Parodoje D. Grybauskaitė aplankys du nacionalinius Lietuvos paviljonus, kuriuose savo gaminius pristatys 18 šalies įmonių. Vienas jų – skirtas maisto gaminiams, kuriame pristatomi lietuviški duonos, pieno, padažų ir kitais maisto produktai. Antrajame paviljone bus pristatyti Lietuvos tekstilės, drabužių, baldų, interjero dizaino gaminiai.

Sekmadienį prezidentė dalyvaus Kinijos prezidento rengiamoje valstybių vadovų vakarienėje, dvišalis Lietuvos ir Kinijos vadovų susitikimas numatytas pirmadienį. D. Grybauskaitė taip pat atidarys vieną iš trijų parodos forumų, skirtą prekybai ir investicijoms, sakys kalbą finansinių technologijų plėtrai skirtame renginyje.

„Taip pat vežamės interesą prasizonduoti, kokį susidomėjimą ir pripažinimą galėtų sukelti finansinės paslaugos. Turėsime seminarą, kuriame jau 50 Kinijos įmonių pasisakė norinčios dalyvauti“,– sakė prezidentė.

Prezidentės vyriausiasis patarėjas užsienio politikai Nerijus Aleksiejūnas sako, kad ši paroda „rodo Kinijos atsivėrimą ir norą prekiauti“.

„Tai pirmoji paroda, kurioje kalbama apie importą į Kiniją – tai yra ir Lietuvos galimybes eksportuoti į Kiniją. Iki šiol tokių parodų nebūdavo, Kinija kalbėdavo apie savo eksportą“, – BNS šį pirmadienį sakė diplomatas.

Anot N. Aleksiejūno, vizito metu Lietuvos delegacija paragins Kiniją suteikti leidimus Lietuvos įmonėms eksportuoti į Kiniją jautieną, paukštieną ir pašarus. Diplomato teigimu, šiuo metu Kinijoje yra įsitvirtinę Lietuvos lazerių gamintojai, matomos perspektyvos plėsti ryšius biotechnologijų srityje.

„Susitikimas su Kinijos vadovu užtikrins ne tik sertifikatų gavimą, kaip paukštiena, jautiena, bet taip pat ir verslo sąlygas, galimybes mūsų verslui jaustis gerokai saugesniais“,– komentavo D. Grybauskaitė.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Kinija tarp Lietuvos eksporto partnerių užima 25-ą vietą. Pagal importą Kinija yra trylikta.

Europos ir Kinijos prekybos bei politiniai ryšiai įgijo naują reikšmę, išaugus įtampai dėl JAV įvestų muitų užsienietiškoms prekėms. Kinija ragina ES užmegzti glaudesnius ryšius ir kartu kovoti prieš JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimus įvesti muitus. Savo ruožtu ES siekia, kad Kinija atsisakytų diskriminacinių reikalavimų užsienio įmonėms, garantuotų intelektinės investuotojų nuosavybės apsaugą.

Dalis pareigūnų nuogąstauja, kad tvirtesnis Kinijos ir ES aljansas gali sumažinti JAV įtaką, o tai ilgainiui gali pakenkti Lietuvos saugumui. Yra nerimaujančiųjų, kad komunistinės Kinijos investicijos į Lietuvą gali atnešti ir nepageidaujamą politinę įtaką, o Pekino išskirtinis dėmesys Rytų Europai skaldo ES vienybę.

Žmogaus teisių aktyvistai ragina Vakarus griežčiau spausti kinus dėl stiprėjančio disidentų ir etninių mažumų persekiojimo.

Tibeto rėmėjai Lietuvoje penktadienį surengė akciją, kuria ragino D. Grybauskaitę kelti žmogaus teisių klausimus susitikime su Kinijos vadovu.

Kinija porai metų buvo įšaldžiusi ryšius su Lietuva po to, kai D. Grybauskaitė 2013 metais Vilniuje susitiko su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama. Šiemet birželį Dalai Lamai vėl viešint Vilniuje, prezidentė ir Vyriausybės atstovai jo nepriėmė.