Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį paragino dar šiemet padidinti išlaidas gynybai, motyvuodama Rusijos keliamomis grėsmėmis.

Per rinkimų debatus D.Grybauskaitė pareiškė, kad Vyriausybei nesiėmus tokių žingsnių, ji pati inicijuotų biudžeto peržiūrėjimą. Pasak prezidentės, krašto apsaugos finansavimo būtinybę pagrindžia Rusijos karinis aktyvumas, įskaitant pratybas Karaliaučiaus krašte ir karių sutelkimą prie Ukrainos sienos.

Jos oponentas socialdemokratas Zigmantas Balčytis teigė nematantis priežasčių skubiai didinti gynybos biudžetą, ir pabrėžė esąs tikras, kad karo nebus.

„Mes esame šiandien grėsmių sūkuryje, o ne rytoj, ne poryt, ir deklaracijų, dokumentų, pareiškimų laikas praėjo seniai, reikia pradėti dirbti“, - sakė D.Grybauskaitė debatuose, kuriuos transliavo LRT televizija.

Pasak prezidentės, gynybos biudžetą galima didinti iš papildomai surenkamų pajamų, mažinant šešėlinę ekonomiką, taip pat nežymiai padidinant biudžeto deficitą. D.Grybauskaitės teigimu, toks žingsnis nekeltų grėsmės pensijų kompensavimo planams ir euro įvedimui.

Paklausta apie konkrečius skaičius, D.Grybauskaitė teigė, kad Krašto apsaugos ministerija neseniai Finansų ministerijos prašė 130 mln. litų, bet gavo neigiamą atsakymą.

Socialdemokratų kandidatas Zigmantas Balčytis akcentavo, kad gynybos biudžetą reikia svarstyti kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais, ir pridūrė, kad šiuo metu grėsmės Lietuvai nėra.

„Grėsmės yra ne prie mūsų. Mes neturime gąsdinti Lietuvos žmonių, kad jau dabar yra tokia sudėtinga situacija, kad mūsų niekas negins“, - sakė Z.Balčytis.

„Būdamas prezidentu aš galiu užtikrinti – karo nebus“, - pridūrė Europos Parlamento narys.

Jo teigimu, Lietuva neturi skubėti, ir pirmiausia turi rūpintis Mastrichto kriterijais, pagal kuriuos vertinamos galimybės įsivesti eurą.

„Tiesiog nelabai suprantu, kam čia skubėti - krašto apsaugai reikia 1,2 mlrd. litų, kad atitiktumėme savo įsipareigojimus. Be to, paskutinį sprendimą priiminės naujas Europos Parlamentas liepos 22 dieną. Turime būti atsakingi, kad neviršysime nė vieno iš Mastrichto kriterijų“, - sakė Z.Balčytis.

Reaguodamas į Rusijos veiksmus Ukrainoje, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas trečiadienį paragino dar šiemet išlaidas gynybai padidinti bent 100 mln. litų.

Tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius ketvirtadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams tvirtino, kad „Krašto apsaugos finansavimas yra pakankamai didelis“, o didinti jį dar šiemet būtų galima nebent keliais milijonais Privatizavimo fondo lėšomis.

Šiais metais biudžete šalies gynybai numatyta skirti 981 mln. litų. Tai sudaro apie 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagal šį rodiklį Lietuva yra priešpaskutinė NATO. Sąjungininkai ne kartą ragino Lietuvą geriau finansuoti krašto apsaugą.

Ukrainos kaimynė Rumunija prieš mėnesį paskelbė šiemet gynybai skirsianti papildomai 700 milijonų lėjų - daugiau kaip pusę milijardo litų.