Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymą.

Prezidentės teigimu, įstatymai neturi atverti kelio didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų naudojimui bei privalo užtikrinti sąžiningą konkurenciją. Pasak šalies vadovės, jokie viešieji pirkimai negali būti vykdomi paslapčiomis. Todėl siūloma įstatyme numatyti prievolę viešai skelbti informaciją ir apie pradedamus mažos vertės pirkimus, jų laimėtojus ir sudaromas sutartis, pranešė prezidentūra.

„Viešųjų pirkimų skaidrumui negali būti jokių išlygų, jų paprastinimas neturi tapti priedanga galimiems korupciniams sandoriams. Visuomenė turi aiškiai žinoti, kas, už kiek ir iš ko perkama už valstybės biudžeto pinigus. Tik viešumas gali garantuoti, kad lėšos bus naudojamos visų Lietuvos žmonių, o ne siaurų interesų grupių gerovei kurti", - sakė šalies vadovė.

Seimas dvigubai - nuo 100 tūkst. litų iki 200 tūkst. litų spalio pradžioje padidino mažos vertės viešųjų pirkimų ribą, perkant prekes ar paslaugas. Be to, Seimas paliko galioti dabartines 0,5 mln. litų "lubas", perkant darbus. Seimas taip pat panaikino išimtį politinėms partijoms, pagal kurią joms nebuvo taikomos Viešųjų pirkimų įstatymas. Tačiau perkant paslaugas, įstatymas nebus taikomas politinių partijų reklamai, propagandinių filmų ir vaizdajuosčių gamybai.

Pernai mažos vertės pirkimams buvo išleista daugiau kaip 2 mlrd. litų.

Seimo opozicijai priklausantys konservatoriai prašė prezidentės Seimo priimtas pataisas vetuoti.

Pataisas kritikuoja ir nevyriausybinė organizacija "Transparency International" - esą pakeitimais siekiama ne supaprastinti viešuosius pirkimus, o atverti kelią didesnei korupcijai ir neracionaliam lėšų panaudojimui.

Įsigaliojus naujos redakcijos Teisėkūros pagrindų įstatymui, "Valstybės žinios" nuo kitų metų turi baigti veiklą, o informaciją nurodoma skelbti interneto svetainėje.