2015 metų biudžeto projekto neatitikimą Fiskalinės drausmės įstatymui lėmė valdžios sektoriaus deficito apskaičiavimo metodikos pakeitimai, todėl Vyriausybė turėtų spręsti, ar šis įstatymas dar reikalingas, nes šią sritį reglamentuoja ir lapkritį priimtas Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.

„Atsirado šiokia tokia kolizija, ar reikia mums dviejų įstatymų fiskalinės drausmės, ar vienas jau nebus pasenęs. Svarbiausia yra struktūrinis deficitas, į ką atkreipė dėmesį ir Europos Sąjunga. Taigi aš manau, kad Vyriausybė turi spręsti šią koliziją, tai yra grynai statistinis efektas. Formaliai žiūrint ir Valstybės kontrolė, ir centrinis bankas teisingai pastebėjo, bet žiūrint iš esmės, tai yra tiktai metodikos pokyčio įtaka, o ne turinio įtaka, todėl šį klausimą Vyriausybė turi spręsti ar taisydama nacionalinį fiskalinės drausmės įstatymą, ar iš viso jį naikindama“, - žurnalistams antradienį sakė D.Grybauskaitė.

„Pagal naujas metodikas reikia įtraukti beveik 1 mlrd. dydžio Indėlių draudimo fondą, ir be jokios abejonės, jokia Europos valstybė to padaryti per vienerius metus negalės“, - teigė D.Grybauskaitė.

Valstybės kontrolė pareiškė, kad 2015 metų biudžete suplanuotas 4,8 proc. asignavimų augimas prieštarauja Fiskalinės drausmės įstatymui. Anot kontrolierių, didinti biudžeto išlaidas būtų galima tik tuomet, jei valdžios deficitas būtų sumažintas 1 procentiniu punktu, tačiau į valdžios sektorių įtraukus Indėlių draudimo fondą, jis kitąmet sumažėtų tik 0,1 punktu iki 1,2 proc. BVP.

Tačiau Vyriausybė, siekdama pagerinti deficitą, eliminuoja fondą, todėl jis sumažės 1,2 punkto nuo 2,6 proc. iki 1,4 proc. BVP, teigia Valstybės kontrolė.

Seimas lapkričio pradžioje absoliučia balsų dauguma priėmė Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, kuriuo Lietuva įsipareigojo siekti subalansuoto arba perteklinio valstybės biudžeto. Jame numatytos konkrečios taisyklės, kaip valdyti šalies finansus bei kaip užkirsti kelią skolų krizėms ateityje. Jos leis mažinti struktūrinį valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų atotrūkį.

Konstituciniu įstatymu yra užtikrintas Europos Sąjungos (ES) sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (ES fiskalinės drausmės sutartis) įgyvendinimas. Lietuva šią sutartį pasirašė 2012 metų kovą, o Seimas sutartį ratifikavo tų pačių metų birželio 28 dieną.

Fiskalinės drausmės įstatymas buvo priimtas 2007-ųjų lapkritį ir įsigaliojo nuo 2008 metų pradžios.

Valstybės kontrolieriai taip pat nurodė, kad 2015-ųjų biudžeto projekte numatytas mokestinių pajamų augimas yra pernelyg optimistinis. D.Grybauskaitė šių teiginių nesiėmė vertinti.

„Visada visi sako, kad pajamų prognozės visada yra optimistinės, ir visada Vyriausybė atsako - ne, pasižiūrėsime, laikas įrodys, mes buvome teisūs. Tegu laikas įrodo kas buvo teisus“, - žurnalistams sakė D.Grybauskaitė.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį interviu LRT radijui tvirtino, kad 2015-ųjų metų biudžeto projektas Fiskalinės drausmės įstatymui neprieštarauja, tačiau neatmetė galimybės, kad Seimui grąžinus jį svarstyti Vyriausybei gali būti mažinamos suplanuotos išlaidos.

Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 metams patvirtintu planu.

Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus 9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd. eurų. 2015 metų valstybės biudžeto deficitas turėtų sudaryti apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu).