Tomas Janeliūnas. politologas, apžvalgininkas

Kadangi į Sočio žiemos olimpines žaidynes nevyksta ir kitų didžiųjų valstybių – JAV, Prancūzijos, Vokietijos – vadovai, Prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimas nėra joks išsišokimas.

Jau susiformavo tendencija, kad olimpinės žaidynės tampa vieta politinėms deklaracijoms pareikšti. Dalyvavimas jose arba, priešingai, atsisakymas vykti jau nebe pirmą kartą siejamas ir su svečių požiūriu į šalį, kuri rengia olimpines žaidynes. Taigi, ir mūsų Prezidentė pasinaudojo galimybe savo vizitą susieti su požiūriu į Rusiją, šios valstybės vykdomą politiką, formuojamus santykius su kaimynais bei kitomis šalimis.

Galima diskutuoti apie tai, kas išprovokuoja tokius atsisakymus dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Juk šalys, kurios elgiasi demokratiškai ir civilizuotai, įprastai nesulaukia tokių akibrokštų iš kitų valstybių politikų, lyderių. Galima diskutuoti ir apie tai, kodėl būtent Rusija sulaukia tokio atsako ir ko ji siekia griežtindama savo retoriką, veiksmus ir bent jau šalių kaimynių atžvilgiu elgdamasi gana nedraugiškai.

Yra daug ženklų, kurie rodo, kad Rusija užima radikalią ir kietą poziciją, spaudimu bandydama pasiekti užsienio politikos tikslus. Pavyzdžiui, prekybiniai karai, kuriuos valstybė paskelbė ne tik Lietuvai, bet ir kitoms savo kaimynėms, didžiulė paskola Ukrainai, kurią Rusija suteikė Rytų partnerystės fone, kad ir raketų šalia Lietuvos sienos dislokavimas. Ne mažiau reikšmingi ir žmogaus teisių pažeidimai, kurie ypač svarbūs Vakarams.

Briuselyje ES Vadovų Taryboje dalyvaujanti Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė demonstratyviai pareiškė, kad nevyks į Sočio žiemos olimpines žaidynes, kurias nuo pat pradžių asmeniškai kuravo Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Iš pradžių gan griežtai atsiliepusi apie Ukrainą ir jos vadovų elgesį, D.Grybauskaitė negailėjo kritikos ir Rusijai, kurios vadovas vis dar ilgisi Sovietų Sąjungos ir aktyviai kišasi į kitų valstybių reikalus. Lietuvos Prezidentė taip pat akcentavo sudėtingą žmogaus teisių padėtį šioje šalyje.

"Besiklostant situacijai, matant žmogaus teisių pažeidimus, taip pat požiūrį ir elgseną Rytų partnerių atžvilgiu, tarp jų ir Lietuvos, ekonomines sankcijas, kurios yra taikomos Lietuvai, nematau politinės galimybės vykti į Sočio žaidynes", – žurnalistams vakar Briuselyje sakė D.Grybauskaitė.

Tą patį Lietuvos Prezidentė pakartojo ir angliškai, kai jos apie Sočį paklausė Latvijos žurnalistė. Kaip žinoma, Latvijos prezidentas Andris Bėrzinis pranešė vyksiantis į olimpiadą. Jis teigė, kad boikotai atspindi Šaltojo karo dvasią.

O Rusijos prezidentas V.Putinas vakar kasmetėje spaudos konferencijoje ne tik arogantiškai pareiškė, kad dėl "Iskader" raketų Kaliningrade dar neapsisprendė, bet ir su nostalgija kalbėjo apie SSRS.

"Žmonės gyveno vienos šalies rėmuose, niekas nedarė jokio skirtumo tarp Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, visi buvo vienodi ir tai buvo didžiulis gyvenimo drauge vienoje didelėje valstybėje pranašumas", – teigė jis.

Į tai D.Grybauskaitė netiesiogiai atsakė lygindama Lietuvą ir Ukrainą: "Pradėjome vienodai, o dabar tarp mūsų yra 20 metų praraja."

Ji taip pat pabrėžė, kad, skirtingai nei Rusija, kuri Ukrainai pažadėjo finansinę pagalbą ir mažesnes dujų kainas, ES niekada jokių šalių nepirks.

"Europa niekada nepirks jokios šalies ir niekada nevers jėga tapti jos nare", – teigė pirmininkavimą ES baigiančios Lietuvos vadovė.

Į korupcijos ir V.Putino valdžios paminklu pramintas Sočio žiemos olimpines žaidynes žada nevykti ir JAV, Prancūzijos, Vokietijos prezidentai Barackas Obama, François Hollande’as bei Joachimas Gauckas, taip pat ES teisingumo komisarė Viviane Reding.