„Iš to, ką aš girdžiu, bet tai yra gandai, nes mes nė vienas neturime jokių rezultatų, tai yra pakankamai pagrindo tikėtis bent jau vieno mandato. O tai jau geras rezultatas“, – žurnalistams teigė D. Žalimas.
„Pavyzdžiui, Vilniuje, tikrai gali būti antra-trečia vieta“, – pridūrė jis.
D. Žalimas svarsto, kad mažas EP rinkimų aktyvumas gali būti palankus tiek konservatoriams, tiek ir „laisviečiams“.
„Tikėtina, kad bent jau miestuose ateina žmonės, kurie daugiau suvokia apie Europos Parlamentą“, – sakė jis.
Visgi „laisviečių“ sąrašo lyderis pripažįsta, kad jei mandato EP rinkimuose nelaimėtų, tai būtų paskata pergalvoti ir politinę ateitį.
Pavyzdžiui, Vilniuje, tikrai gali būti antra-trečia vieta.
„Aš pats asmeniškai turėsiu labai gerai apgalvoti. Nes jei dvejuose rinkimuose sudalyvauji, o rezultatai neguodžiantys... Tai šiandieną negalėčiau pasakyti, bet Seimo rinkimuose nedalyvaučiau greičiausiai bet kokiu atveju“, – pripažino D. Žalimas.
„Man tas balsavimas yra – likti politikoje ar nelikti“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad sekmadienį Lietuvoje vyko penktieji Europos Parlamento (EP) rinkimai. Šiemet kandidatų sąrašus į EP kėlė 14 politinių partijų ir viena koalicija.
Visgi, šie rinkimai buvo vienas pasyviausių – savo pilietinę valią atėjo išreikšti vos 28,35 proc. rinkėjų.
Renkant europarlamentarus prieš penkerius metus, 2019-aisiais, bendras aktyvumas siekė 53,43 procento. Tiesa, tuomet EP rinkimai vyko kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.
Prieš penkerius metus EP rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), gavę tris mandatus. Antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), o treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – abi partijos gavo po du mandatus.
Tuo metu Liberalų Sąjūdis, Darbo partija, Visuomeninis rinkimų komitetas „Aušros Maldeikienės traukinys“ bei „Valdemaro Tomaševskio blokas“ – Krikščioniškų šeimų sąjungos ir Rusų aljanso koalicija tąkart vykusiuose rinkimuose iškovojo po vieną mandatą.
Naujausi komentarai