„Aš manau, kad tikrai jis susipažins su dokumentu ir tikrai mes padėsim, kiek galėsim. Suprantu, kad sunku pradėti darbą, kai dokumentas įgavęs savo kūną (...), bet tikiu, kad būsimasis ministras šios strategijos tikrai neužrakins stalčiuje“, – sakė Liana Ruokytė-Jonsson.

Anot ministrės, tai – vienas svarbiausių kultūros politikos dokumentų, numatančių gaires, kaip kultūros sritis turėtų pasikeisti iki 2030 metų, taip pat rengiama strategija turėtų tapti pagrindu ruošiamam Kultūros politikos pagrindų įstatymui.

Tai tarsi mūsų kelrodis kompasas būsimų pertvarkų fone. Tikslas – įtrauki kultūra atvirai visuomenei ir gyventojų gerovei.

„Jis apibrėžia artimiausių dešimtmečių kultūros srities pokyčių ir jų poveikio Lietuvos gyventojams nuostatų visumą. Tai tarsi mūsų kelrodis kompasas būsimų pertvarkų fone. Tikslas – įtrauki kultūra atvirai visuomenei ir gyventojų gerovei“, – sakė ministrė.

„Pagal dokumentą rengiamas Kultūros politikos pagrindų įstatymas, kuris numatytas Vyriausybės programoje“, – pridūrė ji.

Pristatytame projekte apibrėžiamos trys pagrindinės kryptys – subalansuota ir integrali kultūros politika, kūrybinga asmenybė ir stiprios tapatybės visuomenė, ekonominę vertę kurianti kultūra.

Rengiant strategijos projektą buvo remtasi užsienio pavyzdžiais ir gerosiomis Lietuvos praktikomis, taip pat buvo atlikta didelės apimties kultūros galimybių studija.

„Kūrybiškumo skatinimas, paslaugų prieinamumo didinimas, paslaugų kokybės didinimas ir kiti dalykai, kurie susiję tiesiogiai su kultūros produkto kūrimu ir vartojimu“, – svarbiausius strategijos prioritetus vardijo ministrė.

Strategijos projektas šiuo metu perduotas derinti Teisingumo, Ūkio ministerijoms, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ir LRT. Tik gavus šių institucijų išvadas, strategija bus teikiama Vyriausybei.

Oficialiai savo darbą ministrė baigia šią savaitę, jos postą perims paskirtasis ministras, literatūrologas Mindaugas Kvietkauskas.