Seimo komisija penktadienį pasiūlė išsaugoti „tvarkiečio“ Seimo nario Rimo Antano Ručio teisinę neliečiamybę, kuri neleidžia prokurorams patraukti politiko baudžiamojon atsakomybėn dėl įtarimų kyšio ėmimu.

Pasiūlė išsaugoti neliečiamybę

Seimo komisija penktadienį pasiūlė išsaugoti „tvarkiečio“ Seimo nario Rimo Antano Ručio teisinę neliečiamybę, kuri neleidžia prokurorams patraukti politiko baudžiamojon atsakomybėn dėl įtarimų kyšio ėmimu.

Už rekomendaciją Seimui panaikinti R.A.Ručio neliečiamybę balsavo keturi komisijos nariai, trys buvo prieš, du susilaikė.

Apie tokį laikinosios parlamento komisijos sprendimą žurnalistams pranešė jos pirmininkas „darbietis“ Kęstutis Daukšys.

Už neliečiamybės panaikinimą buvo liberalė Dalia Kuodytė, konservatorius Arvydas Anušauskas, socialdemokratai Eduardas Šablinskas ir Arūnas Dudėnas. Tuo metu prieš balsavo „darbietis“ Valentinas Bukauskas, „tvarkietis“ Kęstas Komskis ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Michalas Mackevičius. Balsuodami susilaikė socialdemokratas Andrius Palionis bei K.Daukšys.

Komisijos posėdyje nedalyvavo konservatorius Stasys Šedbaras ir Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys.

Galutinį sprendimą dėl Seimo nario R.A.Ručio imuniteto panaikinimo ar nepanaikinimo priims Seimas. Tačiau norint pakeisti laikinosios komisijos siūlymą, už tai turės balsuoti ne mažiau kaip pusė visų Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71.

Prokurorai teigia surinkę duomenų, kad R.A.Ručys iš prodiuserio Rolando Skaisgirio paėmė šimtatūkstantinį kyšį, žadėdamas paveikti valstybės tarnautojus.

Tuo metu K.Daukšys pareiškė, kad komisijos nuomone, byla turi politinių motyvų. Tačiau kokie galėtų būti prokurorų politiniai motyvai, Darbo partijos frakcijos seniūnas prisipažino nežinąs.

„Didesnė komisijos dalis mano, kad yra politiniai motyvai (...) Tai, kad iš tikrųjų tai, ką pristatė prokuroras yra 2013 metų visi dalykai, kurie 2013 metais niekaip neatsispindėjo jokiose bylose, viskas buvo nukelta iki tada, kai 2014 metų spalio mėnesio prasidėjo rinkimų kampanija. 2014 metų spalio 7 dieną prasidėjo bylos. Didžiausia man sukelta abejonė ir dėl to balsavau susilaikydamas. Manau, kad didžioji dalis komisijos narių, kurie balsavo kitaip, yra sunerimę, kad yra grynai politinis užsakymas“, - po komisijos posėdžio žurnalistams sakė K.Daukšys.

„Negaliu pasakyti, ko prokurorai siekė, jūs jų paklauskite, kodėl taip atsitiko. Mums tiesiog susidarė įspūdis, kad šitoje byloje yra politinis atspalvis. Mes, kaip Seimo nariai, tikrai negalime gilintis į vidinius dalykus, mūsų uždavinys nustatyti, ar nebuvo politinių motyvų. Mes manome, kad tam tikros aplinkybės rodo, kad politiniai motyvai galėjo būti“, - dėstė „darbietis“.

Jo teigimu, prokurorai privalėjo užkirsti kelią galimai nusikalstamai veikai, kai ši buvo daroma.

„Manau, kad bet kurį nusikaltimą reikia užkardyti kuo greičiau. Jeigu nusikaltimas įvykdytas 2013 metais, laukti iki 2014 metų pabaigos kažkaip keista“, - svarstė „darbietis“.

K.Daukšys prisipažino nesąs „teisėje tikrai stiprus žmogus“, tačiau, anot jo, prokuratūra galės vykdyti ikiteisminį tyrimą ir nepateikusi įtarimų R.A.Ručiui.

Tuo metu komisijos posėdyje dalyvavusi liberalė D.Kuodytė žurnalistams teigė mananti, kad nusikaltimas yra kriminalinis ir dėl to neturėtų būti trukdoma pareigūnams jį tirti.

„Balsavau už sutikimą naikinti kolegos teisinį imunitetą ir suteikti galimybę toliau vykdyti tyrimą, kuris, mano supratimu, nepaisant kai kurių išvedžiojimų, vis dėlto yra kriminalinis nusikaltimas“, - kalbėjo D.Kuodytė.

Pasak jos, to nenorėdamas savo kalboje patvirtino ir vienas iš trijų R.A.Ručio advokatų, dalyvavusių komisijos posėdyje.

„Pono Ručio advokatas ponas (Virginijus) Papirtis mums puikiausiai įrodė, kad tai nėra politinė byla. Matyt, netyčia jam taip išėjo. Iš jo kalbėjimo buvo galima suprasti, kad nieko bendro su politika nei akcija „Pirk dramblį“, nei apskritai visa šita istorija neturi“, - tvirtino Seimo narė.

Ji savo ruožtu apgailestavo, kad ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis ir laikinosios komisijos posėdyje penktadienį dalyvavęs Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius nesugebėjo paaiškinti, kodėl anksčiau nesikreipta į Seimą dėl R.A.Ručio imuniteto panaikinimo.

„Man iš tiesų gaila, kad prokuroras nesugebėjo atsakyti į klausimą, kodėl nuo gruodžio 10 dienos iki gruodžio 23 dienos jie nesugebėjo ateiti į Seimą prašyti neliečiamybės panaikinimo, jeigu patys teigia, kad tai reikia daryti, kuo skubiau. Tas delsimas suponuoja klausimus, į kuriuos, deja, nebuvo atsakyta“, - sakė D.Kuodytė.

Laikinosios tyrimo komisijos dėl R.A.Ručio neliečiamybės panaikinimo posėdis penktadienį surengtas pažeidžiant Seimo statuto normą, kad laikinųjų komisijų posėdžiai turi būti vieši, jeigu nesvarstoma su valstybės paslaptimis susijusi informacija. K.Daukšys posėdžio pradžioje pareiškė, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimos korupcijos nėra baigtas ir paprašė žurnalistus išeiti iš salės.

Prokurorai buvusiam partijos „Tvarka ir teisingumas“ atsakingajam sekretoriui R.A.Ručiui nori pateikti įtarimus dėl kyšio paėmimo ir apgaulingos buhalterijos tvarkymo organizavimo.

Generalinės prokuratūros duomenimis, Seimo narys veikdamas organizuotoje grupėje su tos pačios partijos nariais Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu 2013 metų spalį iš televizijos prodiuserio R.Skaisgirio priėmė kyšį.

„Ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad Rimas Antanas Ručys, susitaręs ir veikdamas organizuotoje grupėje su Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu, pasinaudodami R.A.Ručio visuomenine padėtimi, pažintimis ir įtaka valstybės institucijai - Vidaus reikalų ministerijai ( VRM) ir jos valstybės tarnautojams, taip pat A.Juocevičiaus ir E.Raistenskio tarnyba, įgaliojimais ir įtaka šiai valstybės institucijai, priėmė iš Rolando Skaisgirio didesnės nei 250 MGL vertės kyšį kito asmens - partijos „Tvarka ir teisingumas“ - naudai, pažadėjęs paveikti VRM ir jos tarnautojus, kad šie (...) neteisėtai veiktų R.Skaisgirio atstovaujamų asmenų - viešosios įstaigos „Pradas Media“ ir bendrovės „Antikos stilius“ - interesais“, - Seime sakė generalinis prokuroras.

Anot jo minėta „tvarkiečių“ trijulė, veikdami grupėje, buvo pasiskirstę vaidmenimis - R.A.Ručys jai vadovavo ir koordinavo veiksmus, o tuometinis vidaus reikalų viceministras A.Juocevičius (dabar miręs) ir vidaus reikalų ministro patarėjas E.Raistenskis vykdė nurodymus.

Prokurorų duomenimis, „tvarkiečių“ nurodymu už tiksliai nenustatytą, bet ne mažesnį kaip 250 MGL (9,5 tūkst. litų) kyšį daryta įtaka VRM tarnautojams, kad jie organizuodami viešuosius pirkimus diskriminuotų kitus dalyvius ir neteisėtai proteguotų R.Skaisgirio atstovaujamas įstaigas. Iš viso minėti keturi viešieji pirkimai.

Mainais už tai prodiuseris turėjo suorganizuoti renginį „Pirk dramblį"“, kuris, pasak Seimui pateiktos medžiagos, buvo skirtas populiarinti partiją „Tvarka ir teisingumas“ bei jos pirmininką Rolandą Paksą.

2013 metų rugsėjo 5 dieną R.Skaisgirys esą susitarė su R.Ručiu tiesiogiai, o per jį su A.Juocevičiumi ir E.Raistenskiu, kad jo firmoms laimėjus VRM skelbiamus konkursus dalis pelno, bet ne mažiau kaip 100 tūkst. litų (apie 29 tūkst. eurų), teks organizuoti „tvarkiečiams“ reklamuoti skirtą renginį.

Anot prokurorų, „tvarkiečių“ būstinėje vyko pasitarimai, per kuriuos rengti „nusikalstamos veikos darymo planai“, paskirstytos užduotys ir nusikalstamu būdu gautos lėšos.

Pareigūnai turi duomenų, kad tuometinis vidaus reikalų ministro patarėjas E.Raistenskis pasinaudodamas padėtimi padarė dar nepaskelbtų viešųjų pirkimų užduočių kopijas ir perdavė jas R.Skaisgiriui. Tuometiniam vidaus reikalų ministrui „tvarkiečiui“ Dailiui Alfonsui Barakauskui nusprendus pirkimus suskaidyti, minėta trijulė ministrą nuo to atkalbėjo, nes kilo rizika R.Skaisgirio kompanijoms jų nelaimėti.

Be to, pareigūnai turi žinių, kad kai kurių viešųjų pirkimų sąlygos buvo specialiai pritaikytos R.Skaisgirio įmonėms.

Medžiagoje taip pat rašoma, kad nepavykus R.Skaisgirio proteguotoms įmonėms laimėti VRM pirkimų, prodiuseris pareikalavo kompensuoti jo patirtas išlaidas. Kad partijos buhalterijoje nebūtų fiksuojamos finansinės operacijos grąžinant lėšas, R.A.Ručys su R.Skaisgiriu esą sukurstė bendrovės „Pradas R“ direktorių Justiną Garliauską ir bendrovės „NTService“ vadovą Peisachą Kačerginskį sudaryti apsimestinius sandorius ir jų pagrindu atlikti finansines operacijas.

R.A.Ručys kaltę neigia.

Pagal Konstituciją, Seimo narys be parlamento sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Žurnalistus išprašė iš posėdžio

Dėl „tvarkiečio“ Rimo Antano Ručio teisinės neliečiamybės sprendžianti „darbiečio“ Kęstučio Daukšio vadovaujama komisija penktadienio rytą žurnalistus paprašė išeiti iš posėdžių salės, nors Seimo statutas numato, kad laikinosios tyrimo komisijos turi dirbti viešai.

K.Daukšio teigimu, uždaro posėdžio paprašė Generalinės prokuratūros prokuroras Rolandas Stankevičius, nes su R.A.Ručiu susijęs ikiteisminis tyrimas dar nebaigtas.

Seimo statutas numato, kad uždarus posėdžius galima rengti tik tuo atveju, jeigu nagrinėjamas klausimas susijęs su valstybės paslaptimi, kitu atveju rengti uždarus posėdžius galima tik gavus parlamento pritarimą.

„Jeigu nagrinėjamas klausimas yra susijęs su valstybės paslaptimi, laikinųjų kontrolės arba tyrimo komisijų posėdžiai uždari visiems asmenims, išskyrus kviestuosius, kurių sąrašas sudaromas pagal komisijos narių pageidavimus. Kitais atvejais laikinoji kontrolės arba tyrimo komisija rengti uždarus posėdžius gali tik gavusi Seimo pritarimą“ , - rašoma Seimo statute ir Laikinųjų tyrimo komisijų įstatyme.

Tokio leidimo komisija neprašė ir negavo.

Penktadienį dirbą pradėjusi laikinoji parlamento komisija turi išnagrinėti prokuroro prašymą panaikinti „tvarkiečio“ R.A.Ručio teisinę neliečiamybę.

Į posėdį parlamentaras atvyko su trimis advokatas, tarp jų buvo ir Seimo nario žmona Aušra Ručienė.

Seimas yra nutarimu įpareigojęs komisiją darbą baigti iki kovo 18 dienos. Opozicija ragino komisiją darbą pradėti anksčiau, dar neprasidėjus Seimo pavasario sesijai, tačiau K.Daukšys tvirtino nematantis prasmės skubinti komisijos darbą, nes galutinį sprendimą dėl Seimo nario imuniteto turi priimti parlamentas. O jis į pavasario sesiją susirinko tik kovo 10 dieną.

„Pasistengsime laikytis grafiko“, - BNS sakė K.Daukšys, paklaustas, ar realu, kad komisija iki kito trečiadienio baigs darbą.

Seimo komisija turi pateikti parlamentui siūlymą, ar tenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą naikinti R.A.Ručio teisinę neliečiamybę dėl įtarimų prekyba poveikiu ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo.

Generalinis prokuroras į Seimą su tokiu prašymu kreipėsi paskutinę rudens sesijos dieną praėjusių metų gruodžio pabaigoje. Prokurorai įtaria, kad Seimo narys „tvarkietis“ R.A.Ručys veikė organizuotoje grupėje su kitais partijos kolegomis Algimantu Juocevičiumi ir Ervinu Raistenskiu, tuo metu dirbusiais Vidaus reikalų ministerijoje, ir 2013 metų spalį iš prodiuserio Rolando Skaisgirio priėmė kyšį. Pats R.A.Ručys tvirtina kyšio neėmęs.

Anot pareigūnų, surinkti duomenys leidžia manyti, kad R.A.Ručys iš prodiuserio R.Skaisgirio priėmė didesnės nei 250 MGL (9,5 tūkst. eurų) vertės kyšį pažadėjęs paveikti valstybės instituciją ir jos valstybės tarnautojus, taip pat, veikdamas bendrininkų grupėje, sukurstė ir organizavo apgaulingą įmonių buhalterinės apskaitos tvarkymą.

Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas ar kitaip suvaržoma jo laisvė. Dėl Seimo nario laisvės suvaržymo gali kreiptis tik šalies generalinis prokuroras.

Pernai spalio 21 dieną Generalinė prokuratūra pranešė su Specialiųjų tyrimų tarnyba atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl prekybos poveikiu stambiu mastu siekiant už atlygį daryti įtaką keletui Vidaus reikalų ministerijoje vykdytų viešųjų pirkimų.