„Tokiu tempu nebus įvykdytas (įsipareigojimas)“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras, dalyvavęs susitikime su Darbo partijos frakcijos nariais.

Jo teigimu, laiku neperkėlus nustatyto pabėgėlių skaičiaus, jokių sankcijų nenumatoma.

„Ne, sankcijų nenumatyta. Lietuva nėra vienintelė valstybė, kuri kol kas nepilnai įvykdo įsipareigojimus. Kitos valstybės susiduria lygiai su tokiomis pačiomis problemomis kaip Lietuva“, – tvirtino T.Žilinskas.

Jis taip pat pabrėžė, kad skubinti perkėlimo proceso neketinama.

„Niekas nesirengia nieko skubinti. Visų pirma, tai saugumo patikros. Jeigu matėte savaitgalį Europos Sąjungos Saugumo komisija atkreipė dėmesį, kad Lietuva neva atsirinkinėja pabėgėlius. Aš galiu sakyti: taip, mes tą darėme ir darysime, nes mums mūsų valstybės ir žmonių saugumas yra svarbiausia. Tikrai nieko skubinti ir su niekuo lenktyniauti nesirengiame“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Šiuo metu Lietuva yra priėmusi 82 pabėgėlius.

T.Žilinskas svarstė, kad daugiau migrantų būtų galima priimti, jeigu būtų patvirtina jau parengta tvarka, pagal kurią į Lietuvą atvykę pabėgėliai savo lėšomis iškart galėtų išsinuomoti būstą, jų nereikėtų apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre Rukloje.

„Parengta tokia tvarka, kad jeigu užsieniečiai turi savų lėšų ir gali išsinuomoti gyvenamąjį būstą kitur, nebūtina gyventi Rukloje“, – sakė ministras.

Jo teigimu, saugumui tai neturėtų jokios įtakos.

„Toliau tie asmenys turėtų būti integruojami, pereiti visas integracijos programas. Jeigu nors vienas kelia tam tikrų abejonių, jie yra mūsų teisėsaugos, saugumo tarnybų kontroliuojami“, – kalbėjo T.Žilinskas.

Jis akcentavo, kad į Lietuvą perkelti asmenys grėsmės šalies saugumui nekelia. Anot ministro, užsieniečiai tikrinami per keturgubą saugumo filtrą. Pirminį patikrinimą atlieka Europos Sąjungos agentūros Graikijoje ir Italijoje bei Jungtinių Tautų vyriausiojo komisaro biuras Turkijoje, po to anketas ir asmenis tikrina Italijos, Graikijos, Turkijos tarnybos.

„Vėliau mes gauname tas anketas ir jas tikrina mūsų saugumo tarnyba ir teisėsaugos institucijos. Tik tada, atrinkę galimus tinkamus asmenis, siunčiame migracijos ekspertus bei saugumo darbuotojus į Graikiją ir Turkiją vykdyti tolesnių pokalbių ir žiūrėti, ar tie asmenys meluoja-nemeluoja, ar susiję-nesusiję su galimomis teroristų struktūromis ar organizuotu nusikalstamumu“, – pasakojo vidaus reikalų ministras.

Anot jo, sukurtas aiškus patikrinimo mechanizmas, užmegzti geri santykiai su Italijos, Graikijos ir Turkijos institucijomis, dėl to pastaruoju metu pabėgėlių perkeliama dažniau nei metų pradžioje.

Ministrą išsikvietusios valdančiosios Darbo partijos atstovai teigia, kad ES nustatytos kvotos turi būti atšauktos ir į Lietuvą pabėgėliai neturi būti vežami.

„Pažiūrėkite, kas vyksta Europoje. Pažiūrėkite, kaip vilkikais, peiliais pjaustomos kunigų gerklės, traiškomi žmonės ir pan. Nematyti, kad situacija keičiasi, ir neginti savo valstybės, jos piliečių artimiausioje ateityje – tai gali tik nemylintys tėvynės politikai. Keičiasi situacija ir turime reaguoti“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Darbo partijos lyderis europarlamentaras Valentinas Mazuronis.

Jis pareiškė, kad „darbiečių“ netenkina vidaus reikalų ministro pozicija šiuo klausimu.

„Nei jo pozicija, nei jo veiksmai mūsų visiškai netenkina. Mes manome, kad tai neteisinga pozicija savo esme. Pirmas dalykas – ministras yra entuziastas pritraukimo imigrantų, teigdamas, kad tai yra valstybės prisiimti įsipareigojimai, ir tai yra teisa, ir kad jis negali visiškai daryti tam įtakos. Mūsų nuomone, vidaus reikalų ministras privalo siūlyti vidaus politiką ir matyti į priekį“, – tvirtino V.Mazuronis.

Jis teigė neišgirdęs atsakymo, kas laukia Lietuvos po 30 metų, jeigu pabėgėlių priėmimo politika bus tęsiama, o integracija bus tokia pat nesėkminga, kaip kitose Europos valstybėse.

T.Žilinskas savo ruožtu priminė „darbiečiams“, kad jų iniciatyva birželį pasirašytas valdančiųjų partijų susitarimas, kuriuo pasisakyta prieš privalomas pabėgėlių įvedimo kvotas, bet pažymėta, jog dabartinis Lietuvos įsipareigojimas per dvejus metus priimti 1105 pabėgėlius bus įvykdytas per nustatytą terminą.

„Šio susitarimo nuostatos ir pozicija gali būti keičiama Seime, priėmus pakeitimus daugiau kaip pusės Seimo narių balsais“, – sakė T.Žilinskas.

Briuselis pabėgėlių kvotas numatė, siekdamas palengvinti Graikijai ir Italijai tenkančią naštą.