Dėl nepaprastosios padėties stringa Konstitucijos pataisos dėl merų rinkimų

„Kai priėmėme nepaprastosios padėties nutarimą, įstatymas labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kai galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime“, – šią savaitę parlamentarus informavo Seimo pirmininkės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

Anot jo, svarbiausia, kad dėl to stringa Konstitucijos pataisa, kuria norima įvesti tiesioginius merų rinkimus.

„Jeigu nepaprastoji padėtis užsitęstų, matyt, reikės daryti dienos-kitos pertrauką nepaprastojoje padėtyje ir per tą laiką balsuoti dėl Konstitucijos pataisos“, – BNS sakė J. Razma.

„Negalime labai uždelsti. Negerai būtų prieš pat rinkimus priimti tas pataisas“, – tvirtino jis.

Įstatymas labai aiškiai sako, kad tuo laikotarpiu, kai galioja nepaprastoji padėtis, Konstitucijos pakeitimų svarstyti negalime.

Spalio 12 dieną Seimas po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisoms dėl tiesioginių mero rinkimų.

Pagal Seimo statutą, Konstitucijos keitimo projektų priėmimo procedūra pradedama ne anksčiau kaip po dešimties dienų po jų svarstymo Seimo posėdyje.

Dėl Konstitucijos pataisų balsuojama du kartus, tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną, baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.

Politikai siekia kuo greičiau priimti Konstitucijos pataisą, kad paskui galėtų keisti susijusius įstatymus ir ruoštis savivaldos rinkimams.

Pirmojo priėmimo procedūros laukia ir Konstitucijos pataisa, kuri per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos.

Šiam projektui Seimas po svarstymo yra pritaręs lapkričio 9 dieną.

Nepaprastąją padėtį dėl situacijos pasienyje su Baltarusija Seimas įvedė nuo lapkričio 10-osios mėnesiui.