„Manau, kad M. Sinkevičius startavo pakankamai neblogai. Yra, be jokių abejonių, tų diskusijų. Man galbūt norisi ryžtingesnių sprendimų, kaip, pavyzdžiui, su tomis pačiomis kuro kainomis, galiausiai su tuo pačiu biudžetu“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė V. Sinkevičius.
„Norėtųsi nuo pat pradžių turėti labai aiškų biudžetą, kur jau koalicijoje mes nebesiaiškiname tarpusavyje, o einame ir visi kartu giname“, – akcentavo jis.
Nepaisant išsakytos kritikos, demokratų lyderis pabrėžė, kad pagrindiniai Vyriausybės įsipareigojimai yra vykdomi. Kaip vieną svarbiausių pasiekimų jis įvardijo išlaikytą įsipareigojimą gynybai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Pagrindiniai darbai ir pažadai yra įgyvendinami. Pirmas dalykas – tai gynyba. Įsipareigojimas gynybai yra išlaikytas – 5 proc. Ir aš čia sutinku, kad dabar turime žiūrėti į tų lėšų panaudojimą, kad jis būtų skaidrus, kad būtų pilna atsakomybė“, – sakė europarlamentaras.
Anot jo, stiprinant šalies saugumą būtina nepamiršti ir vidaus saugumo institucijų, ypač augant hibridinėms grėsmėms.
V. Sinkevičius taip pat išskyrė šeimos politiką ir demografinės krizės sprendimą, pabrėždamas, kad šie demokratų prioritetai turi atsispindėti kitų metų valstybės biudžete.
„Antras dalykas, ką demokratai atnešė į šią koaliciją ir kas mums kritiškai svarbu, yra šeimos politika, tai yra šalies demografija. Tikiu, kad šiame biudžete tai bus atspindėta“, – teigė jis.
ELTA primena, kad M. Sinkevičiaus vadovaujama Vyriausybė pradėjo darbą šių metų liepą. Valdančiąją koaliciją sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ bei Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija.
Pasigenda T. Valio konkretumo, kritikuoja kalbas apie NT mokestį
V. Sinkevičius kritikuoja finansų ministrą Taurimą Valį dėl konkretumo stokos ir viešų svarstymų apie galimas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio korekcijas. Pasak jo, ministras turėtų pateikti konkrečius pasiūlymus koalicijos partneriams, o ne didinti įtampą visuomenėje abstrakčiomis kalbomis.
„Trūksta to konkretumo. (...) Čia nereikia apgaudinėti, kad ankstesni finansų ministrai buvo labai mėgiami, bet jie bent jau buvo labai konkretūs, kaip kirviai su tais skaičiais. O dabar yra labai daug šou elementų, kažkokios kalbos, atsikirtimų, sąmojingumo“, – „Žinių radijuje“ kalbėjo V. Sinkevičius.
Jis taip pat kritikavo T. Valio pasisakymus, kad neatmetamos NT mokesčio korekcijos. Pasak demokrato, gyventojai dar nespėjo sumokėti mokesčio pagal naują tvarką, o jau kalbama apie galimus pakeitimus.
„Ministras turėtų susilaikyti nuo tokių pasvarstymų apie kažkokius papildomus mokesčius, jeigu jis neturi konkretaus pasiūlymo. Turi konkretų pasiūlymą – dedi koalicijos partneriams ant stalo, mes jį svarstome ir tuomet visi kartu jį giname. Dabar kažkokie pasvarstymai, man atrodo, tiktai bereikalingas įtampos didinimas visuomenėje, ir aš absoliučiai tam nepritariu“, – teigė demokratų lyderis.
Antradienį Seime T. Valys teigė, kad diskutuojant su koalicijos partneriais sulaukiama pasiūlymų dėl tam tikrų NT mokesčio pakeitimų, tačiau apie jų svarstymą esą dar anksti kalbėti. Pasak finansų ministro, pasiūlymai galėtų būti svarstomi, jei būtų įrodyta jų teigiama įtaka biudžetui.
Kaip skelbta, biudžeto formavimo procese kritikos dėl esą stringančios komunikacijos, taip pat kompetencijos stokos finansų ministras susilaukė tiek iš opozicijos, tiek iš koalicijos partnerių.
G. Nausėda anksčiau pripažino, kad ministrui nėra lengva, nes jis mėgina suderinti skirtingus biudžeto tikslus, tačiau kartu jis pabrėžė, kad T. Valio bendravimas su kitais politikais turėtų būti pagarbesnis.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius yra patvirtinęs, kad ministrui išsakė tam tikrų pastabų dėl jo bendravimo su parlamentarais, tačiau akcentavo finansų ministru pasitikintis, taip pat pažymėjo, kad biudžeto priėmimas Seime lems visos Vyriausybės ateitį.
2027 metų valstybės biudžeto projektas antradienį buvo pristatytas Seimui. Jame numatomas 3,8 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas ir 48,2 proc. BVP valstybės skola.
„Turime išmokti pamokas iš Ukrainos“
Visuomenėje kylančias įtampas dėl Stačiatikių Bažnyčios veiklos įvertinęs V. Sinkevičius sako, kad Lietuva turėtų atsižvelgti į tai, jog Rusija Maskvos patriarchatą naudoja kaip savo minkštosios galios įrankį.
„Akivaizdu, mes turime išmokti pamokas iš Ukrainos. Ir Maskvos patriarchatas, tai yra įrodyta, yra Kremliaus geopolitinio, hibridinio karo įrankis ir labai dažnai per jį yra vykdomos visos (įtakos – ELTA), kas liečia tas minkštąsias galias – per parapijas, per švietimą, per kultūrinius renginius – pumpuojant tą rusų pasaulio naratyvą, formuojant lojalumą Rusijai“, – „Žinių radijui“ sakė V. Sinkevičius.
„Šioje vietoje, aš manau, be jokios abejonės, dabartinėje geopolitinėje situacijoje labai svarbu žiūrėti į tai. Galų gale, tas pats patriarchas Kirilas jis viešai palaiko Rusijos veiksmus Ukrainoje“, – kalbėjo politikas.
Siūlo riboti Maskvos patriarcho įtaką Lietuvoje
Praėjusią savaitę opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovai Audronius Ažubalis ir Arvydas Anušauskas įregistravo dviejų įstatymų pakeitimus, kuriais siūloma nustatyti aiškesnes valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms sąlygas, apibrėžti jų atstovavimą ir spręsti istorinių stačiatikių bei musulmonų sunitų religinių pastatų nuosavybės klausimus.
Kaip teigiama pranešime spaudai, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad religinės bendruomenės ir bendrijos negalėtų įgyti tradicinės religinės bendruomenės ar bendrijos statuso arba kito valstybės pripažinimo, jeigu jų administraciniai centrai susiję su subjektais, kurie taiko tarptautines sankcijas ar Lietuvos įstatymais nustatytas ribojamąsias priemones arba jų veikla kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.
Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti juridinius asmenis, turinčius teisę atstovauti tradicinėms religinėms bendruomenėms. Lietuvos ortodoksų (stačiatikių) bendrijai atstovautų Konstantinopolio visuotinio patriarchato kanonų ir kitų vidaus normų nustatytas religinis centras Lietuvoje, o Lietuvos musulmonų sunitų bendrijai – Lietuvos musulmonų sunitų dvasinis centras, muftiatas.
Stačiatikių Bažnyčia žada kreiptis į Seimo vadovybę
Savo ruožtu reaguodami į tai šią savaitę Lietuvos Stačiatikių Bažnyčios dvasininkai surengė spaudos konferenciją, kurios metu pranešė žadantys dėl šių pataisų kreiptis į Seimo vadovybę.
Vilniaus miesto dekanas, vyresnysis kunigas Eugenijus Rudenko teigė, esą konservatorių registruojami įstatymo projektai stačiatikių bendruomenei kelia įtampą. Tuo metu Trakų vyskupas Ambrosijus teigė, kad šiuo metu prieš Stačiatikių Bažnyčią yra vykdomas puolimas, nors esą bendruomenė paiso Lietuvos įstatymų ir palaiko valstybės politiką.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia yra iki šiol pavaldi Maskvos patriarchatui. Pasak vyskupo Ambrosijaus, dvasininkai kreipėsi į aukščiausią bendruomenės dvasininkų tarybą – Sinodą – prašydami autonomijos, tačiau pabrėžė, kad visos pasaulyje veikiančios stačiatikių dvasinės bendruomenės vadovaujasi kanonine teise.
Tyrimas apie Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmenį
Kaip skelbta, Religijos laisvės tyrimų centras „Libertas Fidei“ pristatė tarptautinį analitinį tyrimą, kuriame nagrinėjamas Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vaidmuo pateisinant karą prieš Ukrainą, jos veikla Europos Sąjungoje, taip pat su Maskvos patriarchatu susijusių organizacijų tinklas, finansavimo mechanizmai ir galimas jų naudojimas Kremliaus įtakai skleisti.
Pateikdamas pavyzdžių iš kitų Europos valstybių, Sergijus Šumylo taip pat kalbėjo apie galimus šių struktūrų ryšius su Rusijos žvalgyba. Jo teigimu, kai kuriais atvejais religinės organizacijos gali būti naudojamos ne tik religiniams, bet ir politiniams ar saugumo tikslams.
Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia atmetė teiginius dėl tariamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Anksčiau išplatintame pranešime teigiama, jog bandymai stačiatikius vadinti „penktąja kolona“ diskriminuoja religinę bendruomenę bei gilina visuomenės susiskaldymą.
Vyskupijos minimos grėsmių ataskaitose
ELTA primena, kad Rusijai pradėjus plataus masto karą prieš Ukrainą, Rusijos Ortodoksų Bažnyčiai (Maskvos patriarchatui) priklausantys lietuviai dvasininkai Vladimiras Seliavko, Vitalijus Mockus, Vitalis Dauparas, Gintaras Sungaila ir Georgijus Ananjevas sulaukė vadovybės nemalonės.
Šie kunigai 2022 m. vasarą buvo pašalinti iš kunigų luomo Maskvos patriarchato sprendimu už tai, kad kritikavo Maskvos patriarchą Kirilą, kuris palaikė Rusijos agresiją prieš Ukrainą. Visgi Lietuvos stačiatikių bažnyčia tuomet teigė, kad kunigai griežtų sprendimų susilaukė dėl priesaikos sulaužymo, melagingų pranešimų ir t. t.
Tai buvo pirmas kartas nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kai ortodoksų dvasininkai susilaukė tokių nuobaudų.
Kiek vėliau, 2024 m. pradžioje, Lietuvoje nuspręsta atkurti Konstantinopolio patriarchatui pavaldžią Stačiatikių Bažnyčią.
Be kita ko, Lietuvos žvalgybos tarnybų Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime įspėjama, kad Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių vyskupijos išlieka priklausomos nuo Maskvos patriarchato nepriklausomai nuo jų pačių siekio tapti savarankiškomis.
Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos vertinimu, naudodamasis šiomis vyskupijomis Kremlius skleidžia savo ideologiją ir taip stiprina įtaką užsienio valstybėse.
Naujausi komentarai