Desperacija ir Konstitucija: jei nesiskiepiji, nesirk?

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Vienas kontroversiškiausių Seimo rudens sesijos programos projektų – nepasiskiepijusiems nuo COVID-19 šia liga susirgusiems asmenims nemokėti ligos išmokos. Ar tai nepažeidžia Konstitucijos?

Skiepai gelbsti

Drastiškų priemonių skatinti skiepytis, atrodytų, nė nereikia: Lietuvoje apie 96 proc. mirčių nuo COVID-19 atvejų sudaro nevakcinuoti ar iš dalies vakcinuoti asmenys, o tarp hospitalizuojamųjų, vadinasi, sergančių sunkia forma, ši dalis yra apie 94 proc.

Statistikos departamento skelbiamais duomenimis, bent viena vakcinos doze pasiskiepiję 61 proc. mūsų šalies gyventojų. Dabar sparčiai plintančiai delta atmainai pristabdyti reikėtų, ekspertų vertinimu, nebe anksčiau siekiamybe laikytos 70 proc. populiacijos vakcinacijos – turėtų būti pasiskiepiję devyni iš dešimties.

Dar neišsemtos pozityvios, susitarimu su visuomenės grupėmis, taip pat ir tomis, kurios nesivakcinuoja, pagrįstos sprendimų paieškos.

Deja, valdantiesiems agituoti skiepytis nesiseka. Nebepadeda nei įvesti, dalies visuomenės nuomone, drakoniški ribojimai neturintiesiems galimybių paso, nei būtinybė testuotis tam tikrų profesijų asmenims, nei testų apmokestinimas.

Dar viena idee fixe šovė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (SADM) – į Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą siūloma įrašyti, kad ligos išmoka dėl užsikrėtimo užkrečiamąja liga nebūtų mokama nuo jos nepasiskiepijusiam asmeniui, išskyrus atvejus, kai jis to nepadarė dėl medicininių priežasčių, yra persirgęs šia liga ar jei neužtikrintas vakcinos prieinamumas. Tai galiotų tik itin pavojingų ligų atveju, dėl kurių Vyriausybė paskelbtų valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną. Pakeitimais siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir visų visuomenės narių teisę į sveiką aplinką, nes skiepai – efektyviausia pandemijos suvaldymo priemonė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė taip aiškino šį siūlymą: jei žmogus nusprendė nesiskiepyti nuo COVID-19, būtų logiška, kad galiotų draudimo sistemoje veikiantis principas: jei pats kažko nepadarote, kad apsisaugotumėte nuo draudiminio įvykio, draudimo išmoka nesumokama.

Projektas Seimo rudens sesijos darbų programos projekte įrašytas svarstyti jau rugsėjį, o įsigaliojimo laikas – nuo spalio 1 d. Tačiau Vyriausybė kol kas jo dar nesvarstė. Neabejojama: jei jis pasieks Seimą, sulauks daug karštų diskusijų.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tikslas suprantamas

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė konservatorė Jurgita Sejonienė kovą su COVID-19 pandemija matė iš arti. Per pirmą koronaviruso pandemijos bangą ji dar nebuvo parlamentarė – Santaros klinikose dirbo gydytoja radiologe ir savo akimis matė kovidinių pacientų rentgeno, kompiuterinės tomografijos vaizdų. „Problema labai didelė – ne tik pati liga, bet ir po jos likę liekamieji reiškiniai, darantys įtaką šių žmonių gyvenimui. Lietuva užtikrina, kad kiekvienam užtektų vakcinos, ji nemokama, skiepijimosi vietų yra pakankamai. Taigi valstybė sudaro visas sąlygas, kad vakcinacija vyktų sklandžiai, ir dabar viskas priklauso nuo piliečių“, – pabrėžia J.Sejonienė.

Ji džiaugiasi, kad jos šeima, artimieji, visas socialinis burbulas pasiskiepijęs, vadinasi, ir socialiai atsakingas, ir sąmoningas, ir supranta problemą, prie kurios sprendimo turi prisidėti kiekvienas. Dabar ji labai laukia, kada bus patvirtina vakcinacija jaunesniems nei 12 metų vaikams ir galės pasiskiepyti jos dvi mažametės dukros.

Tačiau, jei šiandien reikėtų balsuoti dėl projekto nemokėti ligos išmokų nesiskiepijusiems COVID-19 ligoniams, ji susilaikytų. „Suprantu tokios priemonės tikslą – motyvuoti žmones pasiskiepyti ir taip prisidėti prie bendro valstybės siekio suvaldyti pandemiją. Tai turėtų būti kiekvieno piliečio siekiamybė. Bet reikia įvertinti ir daug teisinių aspektų, ar tokią priemonę galima taikyti, nes ir nesiskiepijusieji yra piliečiai, mokantys socialinio ir sveikatos draudimo įmokas“, – sako valdančiųjų atstovė.

Moka įmokas

„Siūlymą vertinu neigiamai“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vicepirmininkas, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojas, praėjusios kadencijos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Jis pasakoja pats pasiskiepijęs su pirmąja politikų vakcinavimo banga. Bet, pripažįsta, jo artimoje aplinkoje, kaip ir visoje visuomenėje, yra visko. „Tai privati informacija. Ši tema jautri, susipriešinimą matome gatvėse, mitinguose. Net kai susitinka draugai, artimieji, ši tema taikos tarp žmonių nekuria“, – kodėl neatskleidžia, ar pasiskiepiję jo šeimos nariai, aiškina L.Kukuraitis.

Pasak L.Kukuraičio, tai būtų labai pavojingas įžengimas į socialinio draudimo sistemą, kuri pagrįsta įmokomis ir išmokomis. Todėl ir draudžiamės, kad jas gautume, nesvarbu, kokia būtų situacija. (P.Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Jo vertinimu, SADM siūlomas projektas – labai pavojingas žengimas į socialinio draudimo sistemą, kuri pagrįsta įmokomis ir išmokomis: „Todėl ir draudžiamės, kad gautume išmokas, nesvarbu, kokia būtų situacija. Reikia skatinti skiepijimosi procesą kitais būdais, nelendant į draudimo sistemą, nes žmonės dešimtmečius mokėjo ir tebemoka įmokas, nesvarbu, kokių jie yra įsitikinimų. Neteisinga keisti sutartį, kurią jie sudarė su darbdaviu ir su valstybe, – kad mokės įmokas ir gaus išmokas, kad ir kas nutiktų.“

Reikia įvertinti ir daug teisinių aspektų, ar tokią priemonę galima taikyti, nes ir nesiskiepijusieji yra piliečiai, mokantys socialinio ir sveikatos draudimo įmokas.

Argumentus, kad reikia ginti ir pasiskiepijusių teises į prieinamas sveikatos paslaugas, kurios dabar sumenkusios dėl COVID-19 ligonių gausos, ir į pandemijos masto mažinimą, L.Kukuraitis atmeta ir primena, kad ir dabar tie, kurie rūko, geria, nesportuoja, netinkamai elgiasi, užima ligonines kur kas labiau nei tie, kurie gyvena sveikai. „Nors mokame tuos pačius mokesčius, bet iš sveikatos sistemos didesnę naudą gauna tie, kurie netinkamai gyvena, ir mes jų nebaudžiame. Taip, dabar krizinė situacija, bet analogija ta pati“, – mano L.Kukuraitis.

Pasak jo, dalies dirbančių žmonių teisės ir taip apribotos, nes jie turi nuolat testuotis, priešingu atveju – nušalinami nuo darbo. O jei dar susirgę negautų ligos išmokų, visai būtų įspeisti į kampą. Pasak L.Kukuraičio, šie žmonės jaučia, kad su jais elgiamasi socialiai neteisingai, nes mokesčius moka, tačiau kenčia dėl įsitikinimų, kuriuos gina Konstitucija. Taip labai sparčiai auga nemeilė šaliai, dar labiau supriešinama visuomenė.

Konstitucijos rėmai

SADM Socialinio draudimo skyriaus specialistų parengto įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte daroma nuoroda būtent į Konstituciją – jos 53 straipsnį, kuriame nurodyta, kad valstybė rūpinasi žmonių sveikata, vadinasi, turi pareigą saugoti asmenis nuo grėsmių jai.

„Asmens teisės ir laisvės nėra absoliučios, tad įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais gali būti ribojamos. Konkretaus asmens teisės ir laisvės ribojimą gali nulemti visuomenės (viešasis) interesas“, – sakoma aiškinamajame rašte. Net ir sumokėjęs valstybinio socialinio draudimo įmokas asmuo turi pareigą atsakingai elgtis ir, įgyvendindamas savo teises, nepažeisti kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų, prisidėti prie bendro tautos gėrio išlaikymo ir didinimo.

„Mano supratimu, tai nepagrįsta. Pandemija nepanaikina žmogaus teisių, leidžia jas riboti, bet tik tam tikra apimtimi, kuri suderinama su Konstitucija“, – pabrėžia Mykolo Romerio universiteto profesorė, 2005–2014 m. Konstitucinio Teismo teisėja Toma Birmontienė. Ji primena, kad yra daug ir kitų ligų, kuriomis susergama dėl neatsakingo žmogaus elgesio, pavyzdžiui, lytiškai plintančių, ar dėl alkoholio vartojimo, bet jų neišskiriame. O šiuo atveju pasirinktas kriterijus konstitucinės teisės ekspertei labiau primena gąsdinimą ir, jos vertinimu, neatitinka proporcingumo kriterijų, kuriuos diktuoja Konstitucija net ir pandemijos atveju.

Brangus gydymas

Jei SADM projektui būtų pritarta, nepasiskiepiję dėl COVID-19 ir šia liga susirgę asmenys ligos laikotarpiu iš „Sodros“ negautų ligos išmokos (62,02 proc. turėto darbo užmokesčio), bet, pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjo Tomo Kavaliausko, dėl to nebūtų žymiai sutaupyta.

Skaičiuojama, kad šiais metais vidutinis vienos dienos ligos išmokos dydis – 35,75 euro. Pagal „Sodros“ skaičiuoklę, gaunančiojo minimalų mėnesinį atlyginimą (642 eurus), jei jis nedarbingumą turėtų penkias darbo dienas, priskaičiuota ligos išmoka sudarytų apie 95 eurus, o atskaičiavus mokesčius – 77,22 euro. Taigi žinant, kad serga daugiausia nepaskiepyti asmenys, „Sodra“ kiek sutaupytų, bet ne tai šio projekto tikslas.

Jei žmonės daugiau skiepytųsi ir sumažėtų COVID-19 pacientų ligoninėse, sutaupyta būtų iš tiesų daug. Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos turimi duomenys rodo, kad šiais metais vidutinė koronavirusu sergančio asmens gydymo atvejo kaina ligoninėje atsieina 2 tūkst. eurų. Ji priklauso nuo ligos trukmės, jos sudėtingumo, taikomų priemonių poreikio, gretutinių paciento ligų ir kitų faktorių.

Jei ligos forma sunki, sumos jau gerokai didesnės. Už COVID-19 ligonio gydymą ligoninėje, kai buvo taikyta ilgalaikė – daugiau nei keturias paras trunkanti dirbtinė plaučių ventiliacija, vidutiniškai buvo sumokėta 8,3 tūkst. eurų (kaina svyravo nuo 5 tūkst. iki 33 tūkst.), jei ši priemonė taikyta trumpiau – 7 tūkst. eurų (nuo 2,5 tūkst. iki 10 tūkst.). Bet kai buvo taikyta ekstrakorporinė membraninė oksigenacija – gydymo metodas, naudojamas ypač sunkiems ligoniams, kuriems nepadeda nei deguonies terapija, nei dirbtinė plaučių ventiliacija, vidutiniškai buvo sumokėta 51 tūkst. eurų (nuo 24 tūkst. iki 134 tūkst.).

Pernai brangiausiai Lietuvoje atsiėjęs COVID-19 liga sergančio paciento gydymas kainavo 134 tūkst. eurų, šiemet – 85 tūkst. eurų. Dažniausiai teikiamos stacionarinės reabilitacijos dėl kvėpavimo sistemos ligos kurso vidutinė kaina – 1 139 eurai, o dažniausiai teikiamos ambulatorinės reabilitacijos kurso kaina suaugusiesiems dėl kvėpavimo sistemos ligos (dažnai ir dėl nervų sistemos) – 343 eurai.

Beje, buvo pasvarstymų, kad gal ir už gydymą COVID-19 susirgęs nesiskiepijęs asmuo turėtų susimokėti pats.

Raginti ar bauginti

Vis dėlto socialinės apsaugos ir darbo eksministro L.Kukuraičio įsitikinimu, reikia ieškoti kitų būdų, kaip užtikrinti saugų tarpusavio bendravimą ir vakcinacijos augimą, kartu mažinant COVID-19 ligonių sveikatos įstaigose. „Imčiausi visų kitų įmanomų būdų, bet ne šį. Dar neišsemtos pozityvios, susitarimu su visuomenės grupėmis, taip pat ir tomis, kurios nesivakcinuoja, pagrįstos sprendimų paieškos, o ne kietai spaudžiant ir marginalizuojant visuomenę“, – mano parlamentaras.

Pasak jo, pavyzdžiui, būtų galima derėtis dėl dalies sprendimų, kuriuos Vyriausybė priėmė nuo rugsėjo 13-osios, panaikinimo, bet kartu kalbantis apie įsipareigojantį ir atsakingą elgesį. „Socialiniam susitarimui tai nebloga erdvė, užuot visuomenei toliau vieni kitus spausti: vienų – per kietą įstatymų ranką, kitų – per masinių protestų balsą. O siūlymų yra įvairiausių – ir partijos yra pateikusios, ir mitinguotojai. Galima ieškoti kompromiso. O kai visi sutarsime, kitoks bus ir rezultatas“, – mano L.Kukuraitis.

J.Sejonienės vertinimu, skatinant vakcinaciją atsižvelgta į daug siūlymų, taip pat ir opozicijos. Valstybė iš tiesų naudoja daug priemonių: išplėstas vakcinacijos vietų skaičius, skiepai nemokami, į pozityvią reklamą įsitraukė ir visuomenėje žinomi žmonės, kaip motyvacinė priemonė taikomas ir galimybių pasas. Jos manymu, vyresnių žmonių jaunesni giminaičiai turėtų pasistengti labiau paskatinti juos skiepytis, paaiškinti, kodėl tai svarbu. Religingiems būtų paskata, jei skiepytis labiau skatintų kunigai.

Bet, primena parlamentarė, skiepų problema egzistavo ir iki COVID-19, pastaraisiais metais buvo sunku pasiekti reikiamus vakcinacijos lygius ir dėl kitų ligų, ypač vaikų. „Reikia nuolatinio kokybiško ir sistemingo švietimo nuo pat ikimokyklinio amžiaus vaikų – sveikos gyvensenos pamokų ar kitokių formų, kad būtų formuojami sveikos gyvensenos įpročiai. Antra, reikia daug prieinamos kokybiškos informacijos, kuri būtų atsvara plintančiai melagienai, neturinčiai jokio mokslinio pagrindo ir skleidžiamai anitvalstybiškai nusiteikusių, tikrai ne gero norinčių žmonių“, – pabrėžia J.Sejonienė.

Jei šiandien reikėtų balsuoti dėl projekto, konservatorė J.Sejonienė susilaikytų: „Suprantu jo tikslą – motyvuoti žmones pasiskiepyti ir taip prisidėti prie bendro valstybės siekio suvaldyti pandemiją. Bet reikia įvertinti ir daug teisinių aspektų.“ (Feisbuko nuotr.)

Kad žmones galima įtikinti skiepytis, rodo ir skirtingi savivaldybių duomenys. Štai Akmenės rajono savivaldybėje, Statistikos departamento antradienio duomenimis, bent viena doze vakcinuota 85,6 proc. gyventojų, o Šalčininkuose – vos 38,7 proc. (Kauno mieste 64,1, rajone – 61,7, Vilniuje – 61,8, Klaipėdos mieste – 52,6, rajone – 51,3 proc.).

Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas pasakoja, kad 18 tūkst. gyventojų turinčioje savivaldybėje, prasidėjus mokslo metams, ligonių padaugėjo nuo dešimties iki 62, bet besigydančio stacionare praėjusios savaitės pabaigoje nebuvo nė vieno.

„Nuo pat pradžių pasirinkome tinkamą sprendimą – pagrindinis ramstis buvo šeimos gydytojai. Viena, jei paskambina nepažįstamas žmogus iš skiepijimo centro, ir kita, jei skiepytis kviečia tavo šeimos gydytojas. Socialiniai darbuotojai, seniūnijų darbuotojai aiškinosi, kas pageidauja skiepytis namuose, ir ten vyko mobiliosios brigados. Kai jau leista skiepyti įstaigų darbuotojus, didesnėms iš karto pasiūlyta pasinaudoti mobiliosiomis skiepijimo brigadomis“, – paprastus sėkmės dėmenis vardija meras. Skiepijama ir prie turgaus, prekybos centrų. „Janssen“ vakcina, kurios reikia tik vienos dozės, skiepijami ir socialiai neatsakingi asmenys.

V.Mitrofanovas pabrėžia, kad loterijų nerengė, picų pasiskiepijusiems nedalijo. Jo manymu, tai būtų skiepo menkinimas ir tik keltų žmonėms nepasitikėjimą, kad kažkam reikia daugiau skiepų. „Labiau turi veikti sąmoningumas, juolab  reikės ne vieno ir net ne dviejų, o gal ir ne trijų dozių, tad kiek gali loterijų organizuoti? Prie klimato kaitos, gamtos pokyčių kovoti su naujais virusais gali prireikti vis dažniau, tad skiepijimosi kultūrą reikia puoselėti per švietimą, o ne kokiais prizais“, – įsitikinęs Akmenės vadovas.

Stebuklingo recepto, kaip paskatinti skiepytis, neišrado ir kitos šalys – didino skiepų prieinamumą, teikė patikimą informaciją ir paneigė melagienas, rodė geruosius pavyzdžius. Taip, įvedė ir griežtus ribojimus. Vis dėlto, kaip pastebi ne vienas svetur gyvenantis lietuvis, gal dažniau valdžios tonas buvo skatinantis skiepytis, nei gąsdinantis, kas bus, jei nesiskiepys.

Danija nuo rugsėjo 10-osios atšaukė visus dėl COVID-19 dar galiojusius ribojimus, nes ten bent viena doze pasiskiepiję jau devyni iš dešimties, skaičiuojant suaugusius gyventojus. Lietuva ką tik peržengė 70 proc. ribą, tad mūsų valstybė tik griežtina ribojimus.


Seimo rudens sesijos karštieji projektai

2022-ųjų biudžetas ir mokestiniai pakeitimai.

Konstitucijos pataisos dėl tiesioginių merų rinkimų.

Dėl ligos išmokų COVID-19 susirgusiems neskiepytiems asmenims.

Dėl neutralios lyčiai partnerystės.

Dėl lengvųjų narkotikų dekriminalizavimo.

Dėl nelietuviškų raidžių asmenvardžiuose.

Dėl priesaiką sulaužusių asmenų kandidatavimo į Seimą.

Referendumo įstatymas.

Tautinių mažumų įstatymas.

Dėl sveikatos įstaigų tinklo reformos.

Dėl automobilių taršos mokesčio.

Dėl naujos pensijų indeksavimo formulės.

Konstitucijos pataisos dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21 metų.

Dėl nelegalių migrantų apeliacijos teisės atmetus prieglobsčio prašymą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ne

Ne portretas
Netikiu ta vaksina aš skaitau tai nuodas mažint pupulesyja žmpnių

Anonimas

Anonimas portretas
viskas kas vyksta yra baisu,kuo toliau tuo baisiau.zmones jus rodote kaip nemegstate valdzios jie viska brangina,nemeile labai daug visiems kainuos

pagal tokią logiką

pagal tokią logiką portretas
tada ir pasiskiepijusių du kartus į ligonines reikėtų nepriimti, nes nebeturi teisės susirgti, nes skiepas visagalis.
VISI KOMENTARAI 49
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių