Diplomatas R. Degutis: E. Ševarnadzė ypač nusipelnė savo šaliai

  • Teksto dydis:

Diplomatas Ričardas Degutis, kuris yra ambasadoriavęs Gruzijoje, buvusį šios valstybės vadovą Eduardą Ševardnadzę apibūdina kaip didelę asmenybę, ypač nusipelniusią savo šaliai per pirmąją savo kadenciją prezidento poste.

Šiuo metu Lietuvos ambasadoriaus Latvijoje pareigas einantis R.Degutis su pirmadienį mirusiu E.Ševarnadze daugiausia bendravo šiam jau pasitraukus iš politikos, reziduodamas Tbilisyje 2005-2008 metais, ir prisimena jį kaip atsiskyrėlį.

„Jis jau nebebuvo prezidentas, gyveno savo name atskirai ir pas jį užvažiuodavau kartas nuo karto, gal po porą kartų į metus. Jisai, kiek man tekdavo su E.Ševarnadze bendrauti, per tuos metus taip ir nelaikė, kad Rožių revoliucijos įvykiai buvo teisėti, kad jis buvo teisėtai nušalintas nuo valdžios, bet jisai laikė, kad jisai priėmė politinį sprendimą - pasielgė taip, kaip tuo metu buvo šaliai geriau, kad nesukeltų pilietinių neramumų - didesnių negu tuo metu jau buvo šalyje. Iš tikrųjų tas jo poelgis, matyt, tuo metu Gruziją ir išgelbėjo, sakyčiau, nors iš kitos pusės galima galbūt vertinti, kad jisai jau kai kurių tiesiog struktūrų nelabai ir valdė“, - BNS sakė R.Degutis.

Pasak ambasadoriaus, E.Ševarnadzei stojus prie Gruzijos vairo, šalis buvo labai sunkios būklės ir jis suvaldė situaciją, nors reikėjo tvarkytis ne tik su vidaus problemomis, bet ir, pavyzdžiui, su didžiuliu Rusijos spaudimu. Tuo metu nebaigta antroji kadencija buvo mažiau sėkminga.

„Pirmas jo valdymo periodas, pirma kadencija buvo vertinama labai pozityviai. Buvo iš esmės sukontroliuota situacija pačioje šalyje, įveiktos tos ginkluotos grupuotės, kurios egzistavo Gruzijoje, šalis priimta į Europos Tarybą. Na o antros kadencijos negalima įvertinti kaip teigiamos, kadangi deja, bet susidarė labai daug korupcinių interesų grupių ir iš tikrųjų 2003 metais, prieš tą Rožių revoliuciją, pavyzdžiui, visiškai nefunkcionavo vidaus reikalų sistema, nebuvo mokami ištisoms institucijoms atlyginimai“, - pasakojo R.Degutis.

Pas tuomet jau buvusį Gruzijos prezidentą su diplomatiniais reikalais užsukdavęs R.Degutis sakė, kad po Rožių revoliucijos atsiskyręs nuo viešumos, privačiai jis išsakydavo įdomių minčių.

„Į viską jisai žiūrėjo atsargiai. Bet, be abejo, ko iš to žmogaus neatimsi, tai tokio skvarbaus proto, labai labai stiprios analizės. Jis buvo vienas iš tokių to regiono lyderių, kuris susidūrė su labai nelengva istorijos dalimi. Kiek man tekdavo per tuos trejus metus su juo bendrauti, tai jisai gyveno, sakyčiau, atsiskyrėlio gyvenimą Tbilisio privačių namų rajone. Tuo metu jisai palaidojo žmoną, ją, beje, palaidojo namo kieme“, - pastebėjo ambasadorius.

Jis ryškiai prisiminė ir E.Ševarnadzės simpatijas Vokietijai.

„Iki pat to laiko išlaikė meilę Vokietijai, nes, matyt, jo, tuo metu Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro, ryšiai su Vokietija aštuoniasdešimtųjų pabaigoje buvo labai glaudūs. Kiek jis pasakodavo, tas ryšys su Vokietija, meilė tam laikotarpiui, kada jie dirbo su vokiečiais dėl Vokietijos susivienijimo, buvo išlikusi“, - prisiminė ambasadorius.

„Iš tikrųjų asmenybė išėjo didelė“, - apibendrino jis.

E.Ševardnadzė mirė pirmadienį būdamas 86 metų amžiaus. Jis atliko svarbų vaidmenį eidamas Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro pareigas Šaltojo karo pabaigoje 1985-1990 metais. Nuo 1995 metų jis buvo Gruzijos prezidentas, iš šių pareigų jis atsistatydino per 2003 metų Rožių revoliuciją.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių