Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vadovas „socialdarbietis“ Juozas Bernatonis teigė, kad dokumentu siekiama užtikrinti Lietuvos politikos dėl Europos Sąjungos tęstinumą po Seimo rinkimų.

„Šioje abiejų komitetų patvirtintoje nuomonėje išdėstyti patvirtinti ES politikos svarbiausi principai, vertybės ir mūsų valstybės interesai. Aš tai pavadinčiau Lietuvos Europos Sąjungos politikos testamentu. Seimo rinkimuose dalyvauja įvairios partijos, nuo euroskeptikų iki eurofederalistų, patvirtintoje nuomonėje mes matome ES stiprėjimą per nacionalinių valstybių įtakos didinimą“, – sakė J. Bernatonis.

Komiteto vadovas J. Bernatonis pažymėjo, kad rengiant poziciją dalyvavo ideologiškai skirtingų partijų atstovai, bet dokumentas abiejuose komitetuose priimtas bendru sutarimu.

„Pirmiausia mes nubrėžiame tam tikras raudonas linijas ir mūsų siekiamybes, kaip mes matome buvimą ES ir veikimą ES užsienio politikoje. Mes pabrėžiame, kad mes ateitį turime kurti kartu, kaip lygiaverčiai partneriai“, – dokumentą pristatė jį rengusios grupės vadovas konservatorius Audronis Ažubalis.

Šioje abiejų komitetų patvirtintoje nuomonėje išdėstyti patvirtinti ES politikos svarbiausi principai, vertybės ir mūsų valstybės interesai. Aš tai pavadinčiau Lietuvos Europos Sąjungos politikos testamentu.

URK atstovas A. Ažubalis teigė, kad patvirtinta pozicija „atspindi paskutinių keturių Vyriausybių plėtotą europinę politiką“ ir ja „konsoliduojama Lietuvos europinė politika“.

Dokumente rašoma, kad būtina išsaugoti ES vienybę, valstybės narės gali naudotis ES sutartyse numatytomis glaudesnio bendradarbiavimo galimybėmis, tačiau „būtina užtikrinti šio proceso skaidrumą, atvirumą, nesukuriant neįveikiamų kriterijų vėlesniam kitų valstybių prisijungimui prie tokio bendradarbiavimo“.

Teigiama, kad spartėjant „kelių greičių“ Europai valstybių atskirtis tik didėtų, būtų sudėtingiau siekti konvergencijos, dėl to prioritetas turėtų būti teikiamas „visų narių įsitraukimui į bendrus procesus ir priemones“.

Taip pat sakoma, kad komitetai „tvirtai laikosi pozicijos, kad galiojančiose sutartyse nustatyta tarpinstitucinė Sąjungos veikimo sąranga yra tinkama 2019–2024 metų strateginės darbotvarkės įgyvendinimui“.

„Mes pasisakome prieš labai madingas kalbas, kad reikia keisti ES sutartis, mes kol kas tam būtinybės nematome, o tokios kalbos ir tokie siūlymai gali didinti piliečių nepasitikėjimą sąjunga“, – teigė A. Ažubalis.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas pažymėjo, kad „kai kam kyla klausimų, ar tikrai dabar yra laikas bandyti svarstyti apie ES ateitį, kai yra pandemija“, tačiau, anot politiko, kiti iššūkiai dėl to niekur nedingsta.

„Aš kaip tik sakyčiau, kad yra laikas, nes ar pandemija, ar ne pandemija, tai tik dar vienas iššūkis, yra ir kiti iššūkiai, ypač Rytų partnerystė, todėl šalys narės turi apsispręsti dėl iškylančių išorės iššūkių“, – sakė G. Kirkilas.

Dėl Rytų partnerystės komitetai išsako poziciją, kad „Rytų partnerystė, kaip ir Pietų partnerystė, turi išlikti Europos Sąjungos strategine geopolitine kryptimi“, ir ES reikia sutarti „dėl ambicingos Rytų partnerystės darbotvarkės“.