- Milena Andrukaitytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Baudžiamojo kodekso (BK) griežtumu Lietuva neigiamai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, sako Vyriausybės teikiamas baudžiamojo įstatymo pataisas Seime antradienį pristačiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
„Lietuva BK griežtumu neigiamai išsiskiria iš ES narių, laisvės atėmimo bausmė skiriama daug dažniau nei kitose ES valstybėse, o skiriamos laisvės atėmimo bausmės yra ne tik itin griežtos, bet ir orientuotos į ilgalaikį nuteistųjų izoliavimą, dėl to Lietuva pirma ES ir pagal kalinių skaičių“, – per pataisų paketo pateikimą Seime sakė ministrė.
Baudžiamojo kodekso pataisomis iki 500 eurų būtų didinama žalos riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus, kai kurios veikos dekriminalizuojamos.
Už pataisų paketą po pateikimo balsavo 61 Seimo narys, prieš buvo 12 ir susilaikė 26 parlamentarai. Projektą palaikė valdantieji bei didžioji dalis opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovų, prieš buvo iš susilaikė – opozicija bei du konservatoriai ir Liberalų sąjūdžio atstovas. Toliau projektus svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
„Ekonominiai MGL dydžiai, kuriais vertinamas veikos pavojingumas turtiniuose, finansiniuose ir ekonominiuose nusikaltimuose, pastaruosius 20 metų iš esmės nesikeitė, ir yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka iš esmės pasikeitusios ekonominės padėties valstybėje“, – pažymėjo ministrė.
Ji teigė, kad pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, o bandymų ją subalansuoti nebuvo.
Opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė replikavo, kad „su šiuo projektu visų pirma kyla jo adekvatumo klausimas“.
„Jei jūs iš viso Baudžiamąjį kodeksą panaikintumėt, darbo ir teisėsaugai sumažėtų, ir teismai ramiau gyventų, ir kalėjimai būtų tušti“, – sakė A. Širinskienė.
Opozicijos atstovai daugiausiai kritikos projektui yra išsakę dėl siūlymo iš kontrabandos sudėties būtų braukti atvejus, kai siunčiamos narkotinės medžiagos.
„Tiek Lietuva, tiek kitos šalys siekiame mažinti narkotinių medžiagų vartojimą, platinimą, aš norėčiau išgirsti, kaip šitie projektai prie to prisidės, kaip jie mažins narkotinių medžiagų gabenimą, užkardys šias veikas?“ – klausė opozicinių „valstiečių“ atstovas Aurelijus Veryga.
Ministrė pristatydama pataisas pažymėjo, kad toks siūlymas nereiškia narkotinių medžiagų dekriminalizavimo, o atsakomybė už narkotinių medžiagų gabenimą diferencijuojama pagal jų kiekį, gabenant didelį kiekį narkotinių medžiagų su tikslu platinti bausmė griežtėja.
„Suprantu, kad daugeliui rezonuojantis klausimas yra apie narkotikų kontrabandą, lieka baudžiamoji atsakomybė net už mažą kiekį, net be tikslo platinti, tiesiog į atskirus straipsnius surašoma. Pagal naują pakeitimą už mažą kiekį be tikslo platinti yra laisvės atėmimas iki dvejų metų, labai didelis kiekis su tikslu platinti – dabar bausmė yra iki dešimt metų, siūloma iki penkiolikos metų“, – teigė E. Dobrovolska.
Ministerijos pažymoje nurodoma, kad šiuo metu Lietuvoje kriminalizuojama daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.
Pasak ministerijos, dabartiniame kodekse nustatyti žalos dydžiai „šiandien yra akivaizdžiai per maži ir neatitinka realios ekonominės padėties valstybėje“.
Šiuo metu asmenys laikomi padarę nusikaltimą už 5 MGL dydžio sumą (250 eurų) viršijančią turto vagystę, sukčiavimą ar iššvaistymą – pagal siūlomas pataisas, baudžiamosios atsakomybės atsiradimo riba būtų nuo 10 MGL (500 eurų) dydžio.
„Europos valstybėse nusikalstamas veikas kvalifikuojantys požymiai, kurie yra išreikšti konkrečia pinigine išraiška, yra gerokai didesni už tuos, kurie įtvirtinti Lietuvos baudžiamajame įstatyme. Pvz. baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus Lietuvoje atsiranda nuo 250 eurų turto vertės, tuo tarpu Ispanijoje – nuo 400 eurų, Latvijoje – nuo 430 eurų ir pan.“, – siūlymą argumentuoja ministerija.
Siūloma keisti ir kitas žalos ribas, kurios apsprendžia nusikaltimo sunkumą: nusikaltimai su turtine žala nuo 10 iki 300 MGL (500–15 tūkst. eurų) būtų vertinami kaip nesunkus nusikaltimas, nuo 300 iki 750 MGL (15–37,5 tūkst. eurų) – kaip apysunkis nusikaltimas, o virš 750 MGL – kaip sunkus nusikaltimas.
Siūlymu būtų dekriminalizuojamos ir į Administracinių nusižengimų kodeksą perkeliamos kai kurios su turtiniais nusikaltimais susijusios veikos arba baudžiamoji atsakomybė siejama su aukštesne žalos riba.
Kai kurios bausmės švelninamos, pvz., už atvirą vagystę ar kišenvagystę maksimali bausmė siektų ketverius metus laisvės atėmimo, o ne šešerius metus, kaip šiuo metu.
Anot ministerijos, BK pakeitimai „užtikrins pačių pavojingiausių nusikaltimų griežtą baudžiamumą, o už mažiau pavojingus atvejus bus numatyti proporcingi baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai arba kitos teisinės atsakomybės formos“.
Teigiama, kad sumažės valstybei brangiai kainuojančių ir ilgai trunkančių baudžiamųjų procesų skaičius, kadangi mažiau pavojingos bylos galės būti operatyviau nagrinėjamos administracine tvarka arba didesne apimtimi – pagreitinto proceso tvarka.
Įstatymų projektų rengėjai prognozuoja, kad baudžiamosios atsakomybės švelninimas gali paliesti maždaug 26,47 proc. kalinčių asmenų ir jei visi nuteistieji vienu metu kreipsis dėl perteisimo, gali didėti teismų darbo krūviai.
Nurodoma, kad gali tekti peržiūrėti apie 1 tūkst. 202 baudžiamąsias bylas ir tai sudarytų 6,98 proc. metinio teismų darbo krūvio, kurio nebeliktų kitais kalendoriniais metais po pataisų įsigaliojimo.
Teisininkai skaičiuoja, kad su šiais pakeitimais vidutiniškai laisvės atėmimo bausmės galėtų sutrumpėti bent vieneriais metais ir būtų galima sutaupyti apie 17 mln. eurų biudžeto lėšų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Čmilytė-Nielsen apie G. Kirkilą: jam nuoširdžiai rūpėjo valstybės ateitis
Vilniuje su į paskutiniąją kelionę trečiadienį išlydimu buvusiu valstybės premjeru Gediminu Kirkilu atsisveikinti atėjusi parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad tai buvo neeilinis žmogus, nuoširdžiai rūpinęsis Lietuv...
-
V. Adamkus: G. Kirkilas vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo2
Su savaitgalį mirusiu buvusiu premjeru atsisveikinti atvykęs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus sako, kad Gediminas Kirkilas savo veiksmais vertino valstybę ir žmogų, ryškiai prisidėjo prie Lietuvos atkūrimo proceso. ...
-
V. Čmilytė-Nielsen nemano, kad baltarusių keliones į gimtinę reikėtų riboti įstatymu
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen nemano, kad reikėtų teisės aktais riboti Lietuvoje gyvenančių baltarusių keliones į gimtinę. Todėl, pasak jos, parlamentas teisingai pasielgė atmesdamas tokį Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSG...
-
Seimo pirmininkė įvertino A. Bilotaitės ir prezidento ginčą: aiškinasi, kieno stuburas tvirtesnis1
Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir prezidento Gitano Nausėdos ginčą dėl šalies vadovo paviešintos informacijos apie Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikų sulaikymą yra aiškinimasis, kieno tvirtesnis stubur...
-
P. Saudargas apie prezidento pasisakymą dėl suimtų L. Volkovo užpuolikų: taip elgtis turbūt nederėtų7
Kilus diskusijoms dėl prezidento Gitano Nausėdos sprendimo paviešinti informaciją apie Lenkijoje sulaikytus Rusijos opozicionieriaus Leonido Volkovo užpuolikus, Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas sako, kad politikams nederėtų komunikuoti apie...
-
Buvęs premjeras G. Kirkilas amžinojo poilsio atguls Antakalnio kapinėse2
Trečiadienį Vilniuje bus laidojamas savaitgalį miręs buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Kirkilas. ...
-
P. Saudargas: sankcijų turėtų sulaukti nuo režimo bėgę, bet ten grįžtantys baltarusiai
Seimo vicepirmininkas konservatorius Paulius Saudargas teigia, kad sankcijų turėtų sulaukti tie Baltarusijos piliečiai, kurie į Lietuvą atvyko humanitariniais pagrindais, bet dabar važinėja gimtinėn. ...
-
KT skelbs sprendimą ginče dėl bankrutavusio žmogaus baudų valstybei nurašymo
Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs sprendimą, kokiais atvejais baigus fizinio asmens bankroto procesą nenurašomos jo valstybei mokėtinos baudos ir ar toks reglamentavimas atitinka Konstituciją, pranešė KT. ...
-
G. Landsbergis su Filipinų kolega aptarė bendradarbiavimą, dvišalius santykius7
Filipinuose viešintis Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis su šios šalies kolega aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimo potencialą. ...
-
Prezidentas su L. Kasčiūnu aptars pasirengimą priimti Vokietijos brigadą, gynybos pirkimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitiks su krašto apsaugos ministru Laurynu Kasčiūnu aptarti Vokietijos karių brigados priėmimo Lietuvoje, karinių pirkimų. ...