Iki šiol pacifistinės Vokietijos sprendimas siųsti pajėgas į Rytus vadinamas lūžio tašku. Bet koalicija skilusi: dešiniųjų kanclerės pozicija griežta, o socialdemokratų lyderiai dairosi į Maskvą ir net važinėja susitikti su Vladimiru Putinu.

Šalis, po antrojo pasaulinio karo pasišventusi išpirkti kaltę ir nesivelti į konfliktus, tik pastarąjį dešimtmetį, ir tik labai atsargiai, pradėjo aktyviau dalyvauti NATO misijose. Prieš tai ji net vengė medžioti kovotojus Afganistano kalnuose, o dabar turi rengtis kovai su kur kas grėsmingesniu priešu.

„Iš esmės tai suvokimo lūžis. Nuo taktikos prieš sukilėlius – atgal prie klasikinių operacijų. Todėl turime pakeisti metodus, kuriais veikiame“, – sakė Vokietijos sausumos pajėgų 291-o pėstininkų bataliono vadas pulkininkas leitenantas Marcas-Ulrichas Croppas.

Suvokimo lūžis kilo pačioje Vokietijos viršūnėje. Tai labai simboliška, sekmadienį Lietuvos prezidentę citavo „Financial Times“: vadinasi, Vokietija ima suprasti atsakomybę už Europos saugumą, nes anksčiau ar vėliau nebebus galima kliautis vien Amerika.

Vokietijos atsargos generolas Egonas Rammsas teigė, kad saugumo politikos permąstymas iš tikrųjų vyksta, juk kanclerė Angela Merkel, draugaudama su D. Grybauskaite, sutiko atsiųsti batalioną į Lietuvą.

Sprendimą, pasak šaltinių, kanclerė priėmė greitai, nes vadovauti kone tūkstančiui karių Lietuvoje per šį susitikimą pasiūlė prezidentas Barackas Obama, balandžio pabaigoje atvykęs paskutinio vizito į Vokietiją.

Pati A. Merkel yra sakiusi, kad jos šalis norėtų padidinti savo įsipareigojimus, ypač kalbant apie Lietuvą.

Berlynas visada linkęs draugauti su Rusija, bet kaip tik todėl agresija prieš Ukrainą pakeitė Vokietiją. Ji buvo priversta – nenoromis – rodyti lyderystę Europoje.

„Vokietija pripažįsta, kad turi imtis atsakomybės, kuri atitiktų jos dabar turimą galią, nes Jungtinė Karalystė ir Prancūzija šiais klausimais mažiau matomos. Bet tai ir atsakas į Rusijos agresiją, kuri Vokietijos strateginį akiratį pavertė labiau geopolitišką, kalbant apie artimiausią kaimynystę“, – kalbėjo „Brookings“ instituto vyresnioji bendradarbė Constanze Stelzenmueller.

Tačiau daugelį apstulbino užsienio reikalų ministras, interviu leidiniui „Bild“ pareikšdamas, kad siųsdamas tankus į pratybas rytinėse sąjungininkėse, NATO žvangina ginklais ir kursto karą, užuot derėjęsis su Rusija.

Lietuvos užsienio ministrą Liną Linkevičių F. Steinmeieris vėliau patikino, kad tai niekaip nekeičia to, ką prieš mėnesį žadėjo Vilniuje.

C. Stelzenmueller teigia, kad tiek Frankas-Walteris Steinmeieris, tiek ir kiti užsienio reikalų ministrai, tarp jų Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry, yra linkę praktikuoti diplomatiją visur, kur tik mato galimybę. Tačiau, tai, anot jos, nėra trūkumas.

„Visada laikėmės įsipareigojimų ir pažadų ir šiuo klausimu Varšuvoje, per NATO viršūnių susitikimą, taip pat bus priimti sprendimai. Prisiimsime atsakomybę, yra lūkesčiai kurie mums keliami ir mes jų nevengsime“, – teigė F. Steinmeieris.

Ne šiaip valdančiojoje koalicijoje trūksta vienybės dėl NATO klausimų, bet ir vis mažėjančią – dėl migrantų krizės ir „Brexit“ – politinę įtaką A. Merkel turi naudoti įtikinėdama rinkėjus, kurie nelinkę ginti Baltijos šalių.

Kovą apklausos parodė, kad 57 proc. nenorėtų ginti Baltijos šalių ir Lenkijos. F. Steinmeieris kritiką dėl pratybų birželį parėmė du trečdaliai, ir tik 9 proc. pasisakė už bataliono siuntimą.

„Tai laikau problema, ir bent jau kanclerė turės nemažai nuveikti, aiškindama, ką dabartinėmis aplinkybėmis reiškia 5-asis straipsnis. Bet pažiūrėjus į kitas apklausas Vokietijoje, matyti milžiniškas nepasitenkinimas dėl Rusijos agresijos ir propagandos socialiniuose tinkluose, bei mėginimų rusų mažumą Vokietijoje išnaudoti propagandai“, – teigė analitikė.

Tad nors į Lietuvą apsižiūrėti prieš neriboto laiko misiją jau atvyko dešimtys Vokietijos generolų, Vilniuje mažiausiai norima, kad atsiuntus batalioną iš Vokietijos, išvyktų dabar Lietuvoje nuolat esanti Jungtinių Valstijų kuopa.