Už tokį opozicinių „valstiečių“ atstovės Guodos Burokienės siūlomą variantą balsavo šeši komisijos nariai, o alternatyvų valdančiųjų konservatorių atstovo Stasio Šedbaro parengtą variantą – kad pažeidimo nebuvo – palaikė penki parlamentarai.

Kovo pabaigoje Seimo Europos ir Užsienio reikalų komitetai bendrame posėdyje patvirtino rekomendaciją Vyriausybei, kad sudarant delegaciją kovo 25–26 dienomis nuotoliniu būdu vykusiai EVT šaliai atstovautų prezidentas Gitanas Nausėda. Grupė opozicijos atstovų paprašė šį sprendimą įvertinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos.

Konservatorius S. Šedbaras pristatydamas savo siūlomą išvados variantą pažymėjo, kad užsienio politiką prezidentas ir Vyriausybė vykdo bendrai, o Seimo komiteto sprendimas buvo rekomendacinio pobūdžio.

„Prezidentas ir Vyriausybė turi susitarti, kaip dalinsis kompetencija, nes užsienio politikos negali nei viena Vyriausybė vykdyti be prezidento, nei prezidentas be vyriausybės. Man atrodo, kad šiuo atveju ERK priima tam tikrą rekomendaciją“, – per posėdį sakė S. Šedbaras.

Manau kad ERK nei procedūriškai, nei kompetencijos ribų neperžengė, nes jokio privalomo sprendimo nepriėmė, tik pasiūlė.

„Komitetas nepriima jokio privalomo sprendimo sudarant delegaciją vienaip ar kitaip elgtis, šiuo atveju rekomendavo, kad, kai delegacija buvo sudaroma, kad sutartų su Lietuvos vadovu, kad pozicijas pristatytų prezidentas. Nematau čia jokios absoliučiai problemos. Manau kad ERK nei procedūriškai, nei kompetencijos ribų neperžengė, nes jokio privalomo sprendimo nepriėmė, tik pasiūlė“, – argumentavo S. Šedbaras.

„Valstiečių“ atstovė G. Burokienė laikėsi priešingos nuomonės, pažymėdama, kad Seimo komitetas pagal Seimo statutą negali priimti sprendimų dėl jai nepavaldžios institucijos.

„Aš turiu priešingą nuomonę, Seimo statutas nurodo, kaip komitete turėtų vykti svarstymai, pozicijos formavimas ir pasiūlymai Vyriausybei ir ministrams, bet apie prezidentą jokios kalbos nėra“, – sakė G. Burokienė.

Jos siūlymu buvo pritarta išvadai, kad Europos ir Užsienio reikalų komitetai, priimdami sprendimą rekomenduoti Vyriausybei sudarant delegaciją numatyti, kad kovo 25–26 dienomis Europos Vadovų Tarybos vaizdo konferencijoje Seimo komitetų ir Vyriausybės patvirtintas pozicijas pristatytų prezidentas, peržengė savo kompetencijos ribas.

Sprendimu taip pat rekomenduota Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetams svarstant Lietuvos pozicijas bei jų pristatymą spręsti tik dėl Vyriausybei priskirtų kompetencijų.

Seimo ERK anksčiau ėmėsi iniciatyvos ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną Europos Vadovų Tarybos posėdį, bet ir teikti rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki Etikos procedūrų komisijoje vertinto posėdžio ERK tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, o dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: tai politiškai motyvuotas sprendimas

Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė nesureikšmina Etikos ir procedūrų komisijos trečiadienį pateikto išaiškinimo, kad jos vadovaujamas komitetas peržengė savo įgaliojimų ribas, kovo pabaigoje paskelbęs rekomendacijas dėl to, kas turėtų vadovauti delegacijai, vykstančiai į Europos Vadovų Tarybą (EVT).

Politikės teigimu, „valstietės“ Aušrinės Norkienės vadovaujamos komisijos sprendimas yra politiškai motyvuotas ir nebūtinai sustabdysiantis ERK nuo to, kad šis ir toliau ne tik tvirtins Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai.

„Aš suprantu, kad tai yra rekomendacinio pobūdžio sprendimas, ir man truputį kelia nuostabą sprendimo turinys ta prasme, kad buvo lyg ir teigiama, kad mes tarsi nurodome primygtinai, šiuo atveju prezidentui, kur jam dalyvauti. ERK sąveikauja su Vyriausybe pagal statutą ir mes rekomenduojame Vyriausybei, sudarant delegaciją, atsižvelgti į vienokius ar kitokius dalykus. Gal iki galo kolegos iš Etikos ir procedūrų komisijos nesuprato komiteto sprendimo“, – Eltai sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kelia nuostabą sprendimo turinys ta prasme, kad buvo lyg ir teigiama, kad mes tarsi nurodome primygtinai, šiuo atveju prezidentui, kur jam dalyvauti.

„Kadangi Etikos komisijos sprendimas, aš manau, yra politiškai motyvuotas ir jame kalbama apie tai, kad mes negalime nurodyti prezidentui dėl jo dalyvavimo... Bet, matyt, ERK gali nurodyti, kur dalyvauti Vyriausybės vadovui pagal kompetencijos ribas, taip aš suprantu komisijos išaiškinimą“, – juokaudama komentarą užbaigė politikė.

Trečiadienį Europos reikalų komitetas kaip tik ketina spręsti, kas šią savaitę vyksiančiame neformaliame Europos Vadovų Tarybos posėdyje turėtų atstovauti Lietuvai. Šis klausimas svarstytas, kai tarp Prezidentūros ir valdančiųjų konservatorių tvyro įtampa, išsiskyrus pozicijoms dėl to, ar reikėtų keisti susiklosčiusią atstovavimo EVT tvarką.

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė A. Norkienė sako, kad po trečiadienio etikos sargų išaiškinimo Seimo komitetai turėtų į išvadas atsižvelgti.

„Šiandien, aš manau, komiteto pirmininkė (Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė – ELTA), jei reikės aš jai priminsiu, kad jau yra Etikos ir procedūrų komisijos išaiškinimas, kad jie į jį atsižvelgtų ir vadovautųsi. O kaip bus, taip bus“, – Eltai sakė A. Norkienė.

„Manome, kad šioje vietoje (ERK siūlyme dėl atstovavimo EVT – ELTA) buvo peržengtos kompetencijos ribos“, – pridūrė ji, turėdama galvoje kovo pabaigoje ERK posėdyje priimtą sprendimą rekomenduoti Vyriausybei, kad sudarant delegaciją EVT šaliai atstovautų prezidentas Gitanas Nausėda.

Pasak jos, ERK neturi įgaliojimų nurodyti nei prezidentui, nei premjerui vykti į EVT.

„Taip, komitetai derina pozicijas, mes galime pozicijas derinti, o kas atstovaus – tai ne mūsų kompetencija“, – sakė ji.

Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį nusprendė, kad ERK priimtas sprendimas imtis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį Europos Vadovų Tarybos posėdį, tačiau kartu teikti ir rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai Europos institucijose, buvo priimtas viršijant komiteto įgaliojimus.

ELTA primena, kad kovo mėnesį valdantieji pranešė apie ERK priimtą sprendimą, jog komitetas imsis ne tik tvirtinti Lietuvos pozicijas prieš kiekvieną vyksiantį EVT posėdį, bet ir teiks rekomendacijas, kas turėtų vadovauti Lietuvos delegacijai. Iki tol Seimo komitetas prieš vyksiančias EVT tik tvirtindavo Lietuvos pozicijas atskirais klausimais, tačiau dėl delegacijos sudėties nepasisakydavo, o šaliai daugiau nei dešimtmetį atstovaudavo tik prezidentas.

Gegužės 7 – 8 d. ES vadovai susitiks Porte. Po gegužės 7 d. ES pirmininkaujančios Portugalijos rengiamos aukšto lygio konferencijos įvyks neformalus Europos Vadovų Tarybos susitikimas.

ES lyderiai ketina aptarti socialinius klausimus bei problemas, susijusias su COVID-19 pandemija. Būtent šias temas Lietuvos atstovavimo EVT tvarką keisti užsimoję valdantieji ne kartą įvardino kaip klausimus, kuriems europiniu lygiu geriau atstovautų premjerė Ingrida Šimonytė. 

Pasak jų, kur kas efektyviau būtų, jei Vyriausybės prerogatyvoje esantys klausimai būtų atstovaujami premjerės, o prezidentas į EVT vyktų tik tuomet, kada būtų sprendžiami klausimai, susiję su užsienio politika. Apie tai yra kalbėjusi ir premjerė. Pasak jos, atsižvelgiant į posėdžių turinį, Vyriausybės vadovas ir prezidentas Lietuvai EVT galėtų atstovauti pakaitomis.

Tačiau G. Nausėda yra kelis kartus pareiškęs nematąs jokio reikalo keisti esamos praktikos. Pasak prezidento, netoleruotina ir nepriimtina kelti klausimą dėl to, ar ir toliau tik jis turėtų atstovauti Lietuvai EVT, kai tuo metu Vyriausybė turi daugybę neišspręstų klausimų dėl COVID-19 sukeltos krizės.