„Norėčiau pasveikinti Jus ir visą Komisiją su pirmaisiais EFSI įgyvendinimo metais. Rezultatai aiškiai rodo, kad ši iniciatyva yra gera ir atsiradusi pačiu laiku siekiant remti ekonomikos atsigavimą“, – sakė premjeras A. Butkevičius.

Pokalbio dalyviai sutarė, kad EFSI turi didžiulį potencialią tiek Europos, tiek nacionalinės perspektyvos atžvilgiu. EFSI finansavimas yra patvirtintas tokiems svarbiems Lietuvos projektams, kaip Vilniaus kogeneracinės elektrinės statyba ir Vilniaus oro uosto plėtra.

Premjeras su ES komisaru taip pat sutarė, kad Europos investicijų banko bendradarbiavimas su nacionaliniais skatinamojo finansavimo bankais galėtų atlikti dar svarbesnį vaidmenį mobilizuojant investicijas EFSI kontekste.

Susitikimo dalyvių teigimu, Lietuvoje šiam tikslui galėtų pasitarnauti Viešųjų investicijų plėtros agentūra (VIPA). Šiuo metu VIPA rengia teisinę bazę, sudarančią sąlygas tapti nacionaline skatinamojo finansavimo institucija, kuri būtų atsakinga už investicijų skatinimą gyvenamųjų pastatų, viešosios infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo didinimo srityse.

Svarbu išnaudoti visas galimybes derinant EFSI finansavimą su ES struktūriniais ir investiciniais fondais bei kitomis finansinėmis priemonėmis, nes lėtėjant Europos ekonomikos augimui, investicijų pritraukimo mechanizmai yra pagrindinė priemonė generuoti valstybių narių ekonomikas“, – sakė ES komisaras V. P. Andriukaitis.

Premjeras pasveikino EK iniciatyvą padvigubinti EFSI veikimo laikotarpį ir investavimo pajėgumus.

Kalbant apie ES 2014–2020 m. daugiametės finansinės programos vidurio laikotarpio peržiūrą, pažymėta, kad svarbu surasti bendrą sutarimą kuo greičiau, kad likusiais 2017–2020 m. būtų galima įgyvendinti peržiūros metu atliktus pakeitimus.

„Labai svarbu, kad ši programa liktų instrumentu, užtikrinančiu finansinį stabilumą. Pritariame, kad turėtų būtų reaguojama į naujus iššūkius (migracija, pabėgėlių krizė), tačiau dėl to neturėtų nukentėti sutarti ilgalaikiai ES prioritetai, tokie, kaip sanglaudos politika, asignavimai žemės ūkiui“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

Pasak vyriausybės vadovo, sanglaudos politika kuria pridėtinę vertę Europai. Tai vienas iš pagrindinių investicijų šaltinių, kuris skatina ekonominį augimą, kuria darbo vietas ir užtikrina darnią socialinę ir ekonominę ES regionų plėtrą. Premjeras taip pat pažymėjo, kad Lietuvai ypač aktualus klausimas – pakankamas Ignalinos AE veiklos nutraukimo finansavimas, kurį svarbu iš ES biudžeto daugiametėje finansinėje programoje.

Kalbant apie energetinį saugumą, Premjeras pabrėžė: „Daug kartų minėjome Astravo atominės elektrinės problematiką ir keliamą grėsmę visam regionui. Statant šią elektrinę nesilaikoma tarptautinių reikalavimų. Branduolinės energijos projektai šalia ES sienų turi atitikti tarptautinius aplinkosauginės ir branduolinės saugos standartus. Šiuo klausimu mums itin svarbi Europos Komisijos parama“.

Vyriausybės vadovas dar kartą paprašė EK ir regiono valstybių narių palaikymo užtikrinant, kad elektra iš atominių elektrinių trečiosiose šalyse, kurios yra eksploatuojamos nesilaikant tarptautinių branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartų, nepatektų į ES elektros rinką.