„Ribentropo ir Molotovo pakto pasirašymas 1939 metų rugpjūčio 23 dieną pakeitė istoriją ir atvėrė kelią Antrajam pasauliniam karui. Nacių ir sovietų aljansas leido nacių Vokietijai įsiveržti į Lenkiją, o po to leido sovietams įsiveržti į Baltijos šalis ir jas aneksuoti. Mes turime kalbėti apie šių režimų padarytus nusikaltimus“, – per EP posėdį sakė ES lygybės komisarė Helena Dalli (Helena Dali).

Anot jos, „išsaugodami atmintį apie juodąją totalitarinių režimų patirtį įsipareigojame išsaugoti mūsų bendras vertybes: žmogaus orumą, demokratiją ir teisinės valstybės principą“.

Kita vertus, eurokomisarė pažymėjo sovietų karių vaidmenį kovojant su fašistine Vokietija.

„Taip, istorija yra sudėtinga, negalime pamiršti to vaidmens, kurį Raudonoji armija suvaidino karo metu, kai Hitleris apgavo Staliną ir įsiveržė į sovietų okupuotas dalis. Nepamirškime, kad sovietų kariai išstūmė nacius iš Rytų ir Centrinės Europos ir daug kur aukojosi. Tačiau po tai, kai baigėsi Antrasis pasaulinis karas, Vidurio ir Rytų Europos gyventojai dešimtmečius kentė nuo totalitarinio režimo“, – sakė ji.

Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė teigė, kad komunizmo nusikaltimai niekuomet nebuvo moraliai ir teisiškai įvertinti tarptautinėje visuomenėje.

„Masiniai trėmimai, Gulago sistema turėtų būti pripažinti kaip nusikaltimai žmonijai“, – sakė ji.

R. Juknevičienė pasakojo, kad į Sibirą buvo ištremta ir jos mamos šeima.

„Prieš 80 metų mano motina su savo šeima buvo ištremti į Sibirą, jai buvo devyneri metai. Jos tėvas ir broliukas negrįžo, o mano motina šiandien svajoja, kad atminimas apie jos tėvą ir kitas Gulago aukas vieną dieną bus pagerbtas Europos Sąjungos lyderių drauge su laisvos Rusijos prezidentu“, – sakė politikė.

Kitas Lietuvos europarlamentaras Juozas Olekas pabrėžė, kad nuo sovietų teroro nukentėjo milžiniškas žmonių skaičius.

„Tik per kelias dienas 1941 metais sovietai iš Baltijos valstybių ištrėmė virš 200 tūkst. žmonių. Iš viso sovietinio trėmimo aukomis tapo virš 6 mln. žmonių“, – sakė jis.

„Didelį nerimą kelia, kad dabartinis Rusijos režimas vis dažniau slepia Stalino ir kitų raudonojo teroro architektų nusikaltimus. Istorija vėl pradedama naudoti propagandiniais tikslais, mokslininkams neleidžiama tyrinėti istorinių archyvų. Manyčiau, kad mes, Europos Parlamentas, Europos Komisija, galėtume ir turėtume dėti daugiau pastangų tyrinėjant, įvertinant, įamžinant šią istorinę patirtį“, – teigė jis.

Europarlamentė iš Latvijos Dace Melbardė taip pat akcentavo, kad negalima leisti falsifikuoti istorijos.

„Trėmimai, kuriuos vykdė sovietų valdžia, buvo genocidas, nukreiptas prieš daugelį etninių mažumų. Tokia buvo Stalino ambicija ir taip jis siekė palaužti laisvą žmonių valią bei tautų apsisprendimo teisę“, – tvirtino ji.

1941 metų birželio 14 dieną Sovietą Sąjunga pradėjo vykdyti masinius Lietuvos gyventojų trėmimus į Sibirą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro duomenimis, per pirmąją okupaciją sovietai ištrėmė, nužudė, įkalino apie 23 tūkst. šalies gyventojų. Iš viso iki 1953 metų iš Lietuvos ištremta apie 130 tūkst. žmonių, dar apie 156 tūkst. lietuvių buvo įkalinta.